Kaip anksčiau rašė 15min, praėjusio ketvirtadienio vakarą pasirodęs naujienų agentūros „Elta“ straipsnis su būsimo kultūros ministro Šarūno Biručio pasisakymais apie rusišką kultūrą socialiniuose tinkluose sukėlė tikrą audrą. Pasak politiko, vertėtų atskirti kultūrą nuo politikos ir „nedėti štampo“ karą Ukrainoje pradėjusios šalies tautai.
AICA atstovai sako, kad toks būsimo ministro požiūris yra „nesavalaikis ir netinkamas“: „Tebevyksta ne tik rusų karinė invazija Ukrainoje, bet ir protestai prieš jų remiamas proputiniškas ir antieuropietiškas politines jėgas Sakartvele ir Rumunijoje. Kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse viešąją erdvę persmelkusi „rusų kultūra“ akivaizdžiai siekia užkirsti kelią pastangoms ištrūkti iš jos įtakos lauko ir integruotis į Europos politinę kultūrą. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl kadencijos dar nepradėjęs ministras pirmiausia išreiškė susirūpinimą dėl su Lietuvai priešiška valstybe siejamos kultūros, ir kodėl buvo išsakytas Lietuvos kultūros bendruomenės nuotaikų neatitinkantis požiūris. Esame šios bendruomenės dalis ir manome, kad būtent jos nuomone ir vertybėmis turėtų remtis šalies kultūros ministro vieši pareiškimai.“
AICA reiškia nerimą dėl tarptautinės reputacinės žalos Lietuvos valstybei ir kultūrai, kurią gali padaryti šie „neatsakingi pasisakymai“: „Propagandiniams šalies agresorės interesams naudinga būsimo ministro retorika kenkia Lietuvos įvaizdžiui ir diskredituoja griežtą pastaraisiais metais šalies vykdytą atsiribojimą nuo rusų kultūros. Nėra aišku, kokie Lietuvos kultūros lauko atstovų veiksmai ar teiginiai rusų kultūros atžvilgiu Š.Biručio laikomi pertekliniais ar neadekvačiais, tačiau Lietuvos prioritetu neturėtų būti rūpestis dėl istorinių ar dabartinių rusų kultūros kūrėjų skirstymo į „blogus“ ir „gerus“. Neteisėtus karinius veiksmus vykdančios šalies kultūros boikotas yra svarbi gynyba vykstančiame informaciniame kare, kai būtina stiprinti piliečių ir valstybės ryšius bei atsparumą dezinformacijai. Tam reikalingas kritinis rusų kultūros kolonijinių bruožų įvertinimas ir nuodugnus „didžios kultūros“ mito permąstymas“, – rašoma pranešime spaudai.
„Neįtikina ir apeliacija į tariamą grėsmę Lietuvos rusų bei rusakalbių gerovei. Mūsų šalies kultūros ir meno pasaulyje yra nemažai aktyvių rusų kilmės kūrėjų, tačiau jie kuria ne rusų kultūros „filialą“ Lietuvoje, o kultūrų įvairove ir tarpusavio pagarba paremtą Lietuvos kultūrą. Dar keisčiau skamba samprotavimai apie tai, kad rusų kalba yra ir viena iš Ukrainos gyventojų naudojamų kalbų, kai iš tiesų net tradiciškai rusakalbių šalies regionų gyventojai po didelio masto įsiveržimo pradžios dažnu atveju stengiasi kalbėti ukrainiečių kalba, suvokdami to politinę svarbą. Maža to, nemenka dalis į Lietuvą prieglobsčio atvykusių ukrainiečių su vietos gyventojais bendrauja ne rusų, o anglų kalba arba siekia išmokti susikalbėti lietuviškai, nes supranta istorinį ir geopolitinį mūsų šalies kontekstą“, – toliau rašoma AICA pranešime spaudai.
„Laikomės principo, kad pagarbos ir tolerancijos nusipelno visos kultūros, kurios nesiekia nustelbti, ištrinti ar pažeminti kitų. Apie režimo politiniams tikslams pajungtą rusų kultūrą, net apie tariamai neutralias jos formas, šiandien to negalima pasakyti. Propagandos bandymai grąžinti ją į demokratinio pasaulio akiratį ir taip sumenkinti rusų valstybės karinių ir humanitarinių nusikaltimų sunkumą tai tik patvirtina. Rusų kultūros nepakeičiamumo ir išskirtinumo naratyvai ne praturtina, o nuskurdina kultūras šalių, kuriose jie veikia.
2022 m. AICA Lietuvos sekcija aktyviai prisidėjo prie rusų įsiveržimo į Ukrainą pasmerkimo Tarptautinės dailės kritikų asociacijos mastu. Tikimės, kad ateityje nebereikės aiškinti aukščiausiu lygiu Lietuvos kultūrai atstovaujantiems valdininkams, jog po tokių įvykių net retoriniai bandymai gerinti santykius su imperinę ir šovinistinę ideologiją dažnai teisinančia kultūra yra nepriimtini nepriklausomoje valstybėje, sąmoningai pasirinkusioje europietišką raidos kryptį ir istoriškai nukentėjusioje nuo priverstinės rusifikacijos“, – teigia dailės kritikai.
