Dirigentas pasakojo, kad jis tiek gyvenime, tiek televizijos ekrane gali kalbėti apie bet ką, nors apie tai ir nieko nenusimanytų. Maestro prisiminė, kaip vieną kartą pasakojo žurnalistei apie tariamą savo hobį – poledinę žūklę.
„Aš jai kokią pusantros valandos aiškinau, kaip aš gaudžiau žuvį poledinėje žūklėje. Trumpai galiu pasakyti taip: aš buvau matęs televizijoje 2 minutes, kaip žvejai gaudo žuvį, bet pusantros valandos eteryje išpyliau kaip reikalas“, – juokėsi D.Katkus.
Aš vaikščiodavau basas po Gedimino prospektą, o pas draugą Šimkų, Kultūros skyriaus vedėją, eidavau su trumpom kelnėm, su šortais.
„Aš nieko neapgavau, aš nuoširdžiai kalbėjau. Ji tekstą išspausdino, sutrumpinusi mano kalbą, o vienas draugas, pamatęs jį, išvadino mane apgaviku. Sako: iš kur tu gausi tokį slieką poledinei žūklei? Tada aš jį nuraminau ir pasakiau, kad nesu gyvenime užlipęs ant ledo“, – prisiminė muzikantas.
Geros nuotaikos nestokojantis D. Katkus prisiminė ir kitas savo išdaigas. Štai sovietmečiu, kuomet daugelis žmonių ir kūrėjų buvo paniurę ir liūdni, pašnekovas pasakojo, kad tuo metu jis rasdavo būdų, kaip pralinksminti ne tik save, bet ir kitus.
„Aš vaikščiodavau basas po Gedimino prospektą, o pas draugą Šimkų, Kultūros vedėją, eidavau su trumpom kelnėm, su šortais. Jam net bloga pasidarydavo“, – juokėsi D. Katkus.
Tokias linksmybes anuomet D. Katkus sau galėjo leisti todėl, kad buvo gerbiamo Vilniaus kvarteto narys.
Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.
