Prieš kelias dienas jo pavardė nuskambėjo LATGA tarybos paskelbtame geriausiųjų sąraše – Remigijus tapo vienu iš konkurso „Jaunojo menininko stipendija“ laimėtojų, jis apdovanotas už drauge su broliu dvyniu Algirdu kuriamą tęstinį socialinį projektą „Laimingi vaikai – vaikai tarp mūsų“.
Per pastaruosius metus broliai savo didžiuliais piešiniais papuošė Alytaus, Kauno, o prieš kelis mėnesius – ir Vilniaus gatves, grafičiuose užkoduotas emociškai stiprias žinutes jie perkėlė ant daugiabučių sienų. Savanoriškos brolių iniciatyvos neliko nepastebėtos.
„Šis laimėjimas man – tuo pačiu ir supratimas, kad tokie projektai reikalingi, kad jie prasmingi, kad jų reikia. Konkurencija buvo labai didelė, todėl tai kartu ir pripažinimas, ir pagalba toliau tęsti panašius projektus“, – 15min kalbėjo Remigijus.
Visi nuo 2015 metų kurti gatvės meno darbai „Laimingi vaikai – vaikai tarp mūsų“ tema – savanoriška Gataveckų iniciatyva. Taip dvyniai siekia atkreipti dėmesį į beglobius vaikus, ragina juos įsivaikinti, ypač vyresnėlius.
„Mažiukam dar lengviau, bet vyresniųjų niekas nenori, jie kaip nuvaryti arkliai, o tai yra didelė problema. Norime parodyti, kad reikia nuvykti pas vaikus, su jais bendrauti, užsiimti kokia nors bendra veikla – tai jiems labai svarbu“, – pasakojo pašnekovas.
Taip pat netrukus pridūrė, kad dėmesys – daug reikšmingesnis už materialias dovanas, taip jis aiškina Kauno gatvėje atsiradusį užrašą.
„Vaikų namuose vaikai įpranta, kad viskuo už juos pasirūpina auklėtojos, jie viską gauna. Todėl, kai užauga ir išeina iš vaikų namų, jie nebemoka būti savarankiški, nemoka patys spręsti savo problemų. Kur tai veda? Jie tampa pašalpų ieškotojais. Bandymas dėmesį kompensuoti žaislais irgi prisideda prie šito proceso, todėl tam tikra prasme tai yra blogybė“, – svarstė Remigijus.
Kurdami piešinį jie į procesą ir patys įtraukė kitus vaikus. Ant žaislų krūvos stovinti įamžinta mergaitė – realios mergaitės atspindys. Prieš tai broliai daug bendravo su viena globos namų auklėtine, drauge fotografavosi. Apie jų tikslus mergaitė nieko nežinojo, todėl kai šią įamžino ant sienos ir atvežė įvertinti piešinio – tai jai buvo didelė staigmena.
Šiuos piešinius jie kūrė nekomerciniais tikslais – patys rūpinosi dažais, keltuvių nuoma, patys ieškojo piešiniams tinkamų sienų.
Beje, pastarasis derinimas užtruko ilgiausiai – derybos dėl galimybės išmarginti vieną iš Vilniaus pastatų sienų truko kone metus.
„Niekada nebūčiau patikėjęs, kad taip sunku rasti piešiniui tinkamą plotą. Juolab kad ieškome matomos vietos. Kartais sunku gauti leidimus, kartais sunku susitarti su paveldosauga arba su namų bendrijomis – jie tuos plotus nori išnaudoti reklamoms, ieško finansinės naudos. Būna, kitiems tiesiog nepatinka, kad socialinė reklama, įvairiai“, – pasakojo jis.
Ilgai neradę tinkamos vietos savo projektui Vilniuje jie pirmą piešinį įgyvendino Alytuje. Broliai patys 20 gyvenimo metų praleido Alytaus vaikų globos namuose, todėl šis projektas jiems itin svarbus ir asmeniškai. Sulaukę daugybės teigiamų atsiliepimų jie nesustojo – netrukus piešinys papuošė ir Kauno sieną.
„Valdžia apsisprendė naikinti vaikų namus ir integruoti vaikus į visuomenę. Tačiau ar pati visuomenė tam yra pasirengusi? Reikia imtis veiksmų. Su broliu pasiūlėme apie tai kalbėti per socialinę reklamą, meninius projektus, gatvės meną. Subūrėme savanorių būrį ir drauge įgyvendinome idėją“, – dar anksčiau 15min sakė kalbėjo Remigijus.
Vasaros pabaigoje sostinės Kauno gatvėje pasirodė trečiasis bendras brolių darbas „Nebereikia žaislų, reikia šeimos“. Šiam projektui menininkai spėjo sukurti mažiausiai penkis eskizus, kaskart juos teko keisti, kai paaiškėdavo, kad sienos ploto vis dėlto nepavyks gauti.
„Galiausiai nusprendėme išnaudoti savo namo sieną. Džiaugiamės, kad radome daug bendraminčių – vieni padėjo sutvarkyti dokumentus, kiti – suorganizuoti krano nuomą. Kartais mus su broliu stebina požiūris, kad žmonės klausia, kiek mes už tuos piešinius uždirbome. Tačiau priimame tai kaip komplimentą – juk viską darome labdaringai, be jokios paramos. Todėl laimėta stipendija mums padės laisviau jaustis planuojant kitus projektus, galėsime nesiblaškyti imdamiesi antrinės veiklos“, – 15min sakė Remigijus.
Menininkas sako jau turintis ir daugiau planų, jei viskas pasiseks – broliai ketina sukurti ir daugiau piešinių gatvėse.
„Sulaukėme labai daug teigiamų reakcijų. Kadangi sienos yra judriose gatvėse – būdavo, dar kai piešėm, tai troleibuso vairuotojas papypsėdavo pravažiuodamas, tai žmonės eidami gatve pamojuodavo. Sulaukėme didelio palaikymo ir iš žinomų žmonių, iš Seimo, prezidentės – tai džiugina.
Kai darome ką nors iš idėjos – darome nuoširdžiai. Matau pareigą tęsti šį projektą, o gal prie jo prisijungs ir daugiau žmonių? Juk tai tęstis gali nebūtinai per mus, gal prisijungs ir kiti gatvės menininkai. Svarbiausia – kad apie tai būtų kalbama. Ir vyktų teigiamų pokyčių“, – kalbėjo Remigijus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Alytuje daugiabučio sieną išpiešę broliai Gataveckai siunčia žinią apie beglobius vaikus
