Vydūno vardas tapo Lietuvos ir Vokietijos jungtine grandimi ir pagrindiniu 2018 metų Detmoldo Europos savaitės akcentu.
Idėjinis tiltas
Ši Lietuvos menininkų paroda, skirta Mažosios Lietuvos šviesuoliui, filosofui, publicistui, aktyviam antroposofijos judėjimo šalininkui, lietuvių tautinio atgimimo skatintojui, humanistinės etikos kūrėjui Vilhelmui Storostai-Vydūnui Detmoldo miesto rotušėje surengta neatsitiktinai. Čia po antrojo pasaulinio karo pasitraukęs Vydūnas praleido paskutiniuosius septynerius savo gyvenimo metus, čia jis 1953-aisiais ir mirė.
Į Lietuvą, į Mažosios Lietuvos panteoną Bitėnuose ant Rambyno kalno Vydūno palaikai Detmoldo miesto pagalbos dėka buvo perkelti 1991 metais.
Savo sveikinimo kalboje Europarlamentaras Elmaras Brokas pabrėžė, kad Vydūnas dar ilgus metus prieš Europos Sąjungos atsiradimą, daugeliu atžvilgiu atitiko bruožus asmens, kuris pagal dabartinius standartus būtų apibūdinamas kaip europietis.
Dirbdamas mokytoju Mažojoje Lietuvoje, Kintuose, vėliau Tilžėje Vydūnas mokė vaikus anglų, lietuvių, prancūzų ir vokiečių kalbų. Savo mokiniams jis perteikė esminę kalbinės įvairovės idėją, kuri atitinka ir šiandieninį mūsų supratimą. Europos Prometėju vadinamas Vydūnas Lietuvoje buvo išskirtinė asmenybė, atkakliai siekė atgaivinti ir išsaugoti lietuvių kalbą ir ypač liaudies dainas. Kartu jis propagavo dabartinės Europos bendruomenės, šiandien kalbančios 24 kalbomis kultūrinę įvairovę bei atskirų valstybių paveldo išsaugojimą.
Atsižvelgiant į Vokietijos istorines aplinkybes, kuomet gyveno ir kūrė filosofas, humanistas ir rašytojas Vydūnas, tai nebuvo toks jau savaime suprantamas ir paprastas dalykas. Europos plėtra Vydūnui šiandien būtų neabejotinai reikšminga ir dėl to, kad dabar Lietuva ir Vokietija yra partnerės, vienijamos Europos Sąjungos.
Lietuvių liaudies ansamblis „Kankleliai“ iškilmingo Vydūno paminėjimo dalyvius apdovanojo specialiai šiam jubiliejui parengta programa, kurioje dominavo Vydūno sukurtos dainos.
Pažintis ir įamžinimas
Vydūno vaidmuo Lietuvos kultūroje – ypatingas. Jo vardas visų pirma siejamas su Mažąja Lietuva, kuri po XX a. karų ir suiručių buvo inkorporuota į Sovietų sąjungos (dabar – Rusijos Federacijos) teritoriją. Vydūnas gyvai domėjosi istorija, skirtingų tautų santykiais Mažojoje Lietuvoje. Plačiausiai tai buvo aprašyta vokiečių kalba 1932 m. išleistoje jo knygoje „Vokiečių – lietuvių santykiai per septynis šimtmečius“ („Sieben Hundert Jahre Deutsch – litauischer Beziehungen“). Pastoriaus Miroslavo Danio nepaliaujamų pastangų dėka šis veikalas pernai pakartotinai buvo išleistas ir pristatytas Lietuvoje bei Vokietijoje.
„Kas man yra Vydūnas ir kuo jis susijęs su Detmoldu?“ – prieš šešerius metus paklausė savęs Detmoldo miesto meras Raineris Helleris, pirmą kartą išgirdęs Vydūno vardą. „Pastoriaus Mirosvo Danio ir archyvaro Dr. Andreas Ruperto dėka aš pamažu priartėjau prie Vydūno asmenybės, susižavėjau jo filosofija, humanizmo idėjomis bandymu sujungti filosofiją, religiją ir mokslą bei kitais nuveiktais darbais. Mes įamžinome didžiojo humanisto ir filosofo vardą, primindami, kad Molkės (Molkestrasse 36) name gyveno žmogus, kurio vardo ir idėjų nevalia pamiršti. Karo pabėgėlius priglaudusiame name, kur buvo apgyvendintas Vydūnas, „Bursos“ pastate dabar yra tarptautinių studentų bendrabutis. Šį namą ženklina atminimo lenta ir lietuvių skulptoriaus V.Garlos sukurtas Vydūno biustas.“
Paroda atliepia Vydūno mąstymo principus
Iškilmių kulminacija tapo parodos „Vydūno vizijos šiuolaikinėje lietuvių dailėje“ atidarymas. Lietuvos dailininkų sąjungos tapytojų sekcijos pirmininkas, parodos kuratorius Linas Liandzbergis pristatydamas ekspoziciją pabrėžė apie siekį kuo įvairiapusiškiau atspindėti Vydūno asmenybės ir mąstymo aspektus.
Parodos dalyvius – žinomus šiuolaikinius Lietuvos menininkus, kuriančius tradicinėmis tapybos, grafikos išraiškos priemonėmis, taip pat – tarpdisciplininio meno kūrėjus, plėtojančius gana skirtingas menines strategijas, išsiskiriančius savitu, individualiu braižu ir mąstymu sujungė vienas bendras bruožas. Tai pozityvus mąstymas, mus supančiame pasaulyje ieškant atsparos, tvirtybės, vilties, žvelgiant į žmogaus būtį mąsliai ir filosofiškai, kartais – su švelnia ironija. Tai atliepia Vydūno mąstymo principams kovoti dėl savo teisių nenaudojant prievartos.
Pasak Vydūno, išlikti greitai besikeičiančiame pasaulyje gali padėti tik tautos ištvermė, orumas, moralinis tvirtumas, jos narių atsakomybė. Daugelis Vydūno idėjų yra stebėtinai aktualios ir šiandien. Ypač – jo tautiškumo idealas. Nors mąstytojas teigė, kad žmonija negali egzistuoti be tautų, kaip ir be individų, tautiškumas anaiptol nebuvo galutinis jo tikslas. Bet koks nacionalizmas ir šovinizmas Vydūnui atrodė svetimas ir ydingas. Jam labiau rūpėjo išsiaiškinti ir pagrįsti žmoniškumo esmę, išryškinti tautos paskirtį žmoniškumo raidoje ir būties kontekste, skatinti įvairiapusį asmenybės švietimą, lavinimą.
Šioje parodoje pristatoma daugybė Vydūno asmenybės veidų ir jo filosofijos aspektų. Pilna paroda Lietuvos visuomenei bus demonstruojama Šilutės Hugo Šojaus dvare ir Dailininkų sąjungos galerijoje Vilniuje.
Paroda „Vydūno vizijos šiuolaikinėje lietuvių dailėje“ Detmoldo miesto rotušėje (Marktplatz 5, Detmoldas, DE) veiks iki birželio 29 d. Įėjimas laisvas.
Parodos autoriai: Viktoras Binkis, Rokas Dovydėnas, Lida Dubauskienė, Eglė Gineitytė, Kęstutis Grigaliūnas, Marius Jonutis, Linas Jusionis, Linas Liandzbergis, Sigita Maslauskaitė, Mantas Maziliauskas, Lilija Valatkienė, Aleksandras Vozbinas, Ugnė Žilytė.
Rengėjas: Dailininkų sąjungos galerija (Vilnius). Partneriai: Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Detmoldo miesto savivaldybė, Detmoldo rotušė. Rėmėjai: Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.
