Tai asmeninis-tęstinis projektas, jungiantis 13 dvynių porų nuotraukų, pasakojančių jų istoriją. O tiksliau – vaizdai, gebantys atskleisti jų tarpusavio santykius. Parodos atidarymo metu, taip pat, vyko renginys, kvietęs susiburti ir pabendrauti dvynius, trynukus ir tuos, kuriems tai yra įdomu. Apie projektą, jo idėją ir ateities planus autorė sutiko pasidalinti su 15min.lt.
– Kaip Jūs pradėjote fotografuoti?
– Fotografija pradėjau domėtis ir ji tapo mano aistra baigus Utenos dailės mokyklą. Tokios disciplinos kaip fotografija joje nebuvo mokoma, bet baigiamajame darbe man teko kurti kompoziciją su fotografijos elementais. Tai esminis taškas, nuo kurio aš pradėjau gilintis į vaizdo meną ir nesiliaunu iki šiol. Šiuo metu be meninių projektų vykdau ir komercinius užsakymus.
– Jūsų projektas „IR PANAŠŪS, IR SKIRTINGI“ sulaukė dėmesio. Girdėjau jį vadinant ir „Dvynių projektu“. Kodėl pasirinkote tokią temą, kas tai lėmė?
– Aš pati labai norėčiau turėti savo dvynį. (Šypsosi) Prieš fotosesiją su kiekviena dvynių pora ilgai kalbamės apie tai, koks yra gyvenimas būnant dvyniu. Manau, kad to negali pajausti tie, kurie yra gimę po vieną. Dauguma jų man pasakoja apie stiprų tarpusavio ryšį, kartais net telepatinius sutapimus... Be abejo, tie dalykai jiems atrodo jau įprasti, nes su tuo apsipranta, susigyvena. O man tai primena kažkokią magiją. Dvynių pora gali būti identiški dvyniai, bet vidiniu pasauliu skirtis visiškai arba būti vidumi panašūs, o išore – skirtingi. Būna ir taip, ir kitaip. Šie tendencingi skirtumai ir lėmė mano parodos pavadinimą – „IR PANAŠŪS, IR SKIRTINGI“. Dvynių tema man kelia daug klausimų, todėl ruošiuosi projektą tęsti ir ieškoti daugiau norinčių prie jo prisidėti. Svajoju išleisti asmeninį dvynių fotografijų albumą.
– Ar sunku surasti dvynių, norinčių fotografuotis?
Man teko susidurti su tokia gyvenimiška situacija, kuri man padeda vystyti projektą – dvyniai pažįsta dvynius. (Juokiasi) Vyresnio amžiaus žmones, be abejo, yra sunkiau surasti. Jie labiau užsiėmę, dažnai gyvena skirtingose vietose ir kuria atskirus gyvenimus. 1964 m. gimusios moterys yra vyriausios, kurias man pasisekė prisikalbinti. Didesnių broliškų jungčių (turiu galvoje trynukus ir didesnius skaičius), surasti yra labai sunku. Tai retas pasaulyje reiškinys, bet labai norėčiau su jo susidurti.
– Ar ties šiuo projektu dirbote viena?
– Aš turiu subūrusi trijų žmonių kūrybinę grupę, kurioje dirbu kaip fotografė, o man padeda dvi merginos – visažistės Greta Remeikytė ir Diana Škel. Norėčiau pabrėžti, kad makiažo, grimo pagalba visiškai nesiekiame sukurti melagingo vaizdo, įtikinti žiūrovų, kad dvyniai yra identiškos išvaizdos. Visažistės tiesiog paryškina modelių bruožus, sukuria estetišką vaizdą. Už vizualinį identiškumą mane daug labiau domina jų ryšys, tarpusavio santykis.
– Ar iš karto šis sumanymas buvo paremtas šia mintimi?
– Greičiausiai ne. Iš pradžių šį projektą įsivaizdavau visai kitaip. Kurti jį pradėjau prieš metus. Viskas prasidėjo vizualiniais ieškojimais, kaip aš noriu pateikti dvynius fotografijose. Tendencija yra ta, kad fotografus traukia asmenų panašumas, o mano projektas – kitoks. Aš ieškau ir fotografuoju ne tik identiškus, bet ir skirtingos išvaizdos dvynius. Šį sprendimą nulėmė mano domėjimasis tuo, kas jau yra padaryta šia tema, o pradėjus bandyti jį įgyvendinti ir susipažinus su dvyniais ir vidiniai tikslai pasikeitė. T.y. vizualinis panašumas – nėra prioritetas vystant šį projektą. Visiems siūlau atkreipti dėmesį į nuotraukose įamžintų dvynių kūno kalbą. Tai labai įdomus dalykas per kurį galima pamatyti jų tarpusavio santykį.
– Ar žiūrovas lengvai įtikinamas vaizdais? Juk galima surasti du panašius žmones ir teigti, kad jie yra dvyniai.
– Žinoma galima. Pasitaiko visai kitokių interpretacijų, visiškai nesusijusių su tikruoju mano sumanymu. Žmonės, atėję į mano parodą, nesusipažinę su idėja, spėlioja, kad galbūt fotografijoje vaizduojami brolis ir sesuo yra pora... Kita vertus, Kanadoje gimęs fotografas Francois Brunelle yra įgyvendinęs projektą, kuriame teigiama, kad kiekvienas iš mūsų pasaulyje turime savo dvynį. Norėdamas tai įrodyti fotografuoja labai panašios išvaizdos žmones, kurie išoriškai yra tikrai labai panašūs, bet giminystės ryšių neturi ir kartais net gyvena skirtinguose Žemės kampeliuose.
– Per parodos atidarymą Jūs surengėte ir vakarėlį, koks buvo jo tikslas?
– Šiame pristatyme slypi galybė tikslų. Vienas iš jų – sukurti erdvę Lietuvos dvyniams susitikti, susipažinti ir galbūt bendrauti ateityje, nes Lietuvoje trūksta iniciatyvos ir erdvės, vienijančios dvynius. Europoje ir pasaulyje apstu renginių skirtų dvyniams. Sužinoję apie mano projektą dalyviai noriai sutinka jame sudalyvauti bei nustemba, kad kažkas tuo domisi. Galbūt tai reiškia, jog tokia iniciatyva yra reikalinga.
Kaip teigiamos veiklos pavyzdį galėčiau pateikti Amerikoje, Ohajo valstijoje,Twinsborgo mieste organizuojamą Dvynių dienų festivalį. Tai – pats didžiausias pasaulyje kasmet, pirmąjį rugpjūčio savaitgalį, vykstantis dvynių susibūrimas. Jame dvyniams organizuojami įvairiausi renginiai, talentų šou, koncertai, atvykę fotografai įgyvendina savo idėjas, kviečia dvynius sudalyvauti jų projektuose...
L. Martinkėnaitė pasakojo, kad personalinės parodos ir renginio „IR PANAŠŪS, IR SKIRTINGI“ pristatymas yra pirmas tvirtas žingsnis. Dvynių projektas yra tęsiamas, užuomazga į dvynių susibūrimus taip pat jau padaryta, tereikia su iniciatyvių žmonių pagalba vystyti šią idėją ir tada bus galima patikėti jos sėkme. Susidomėję ir norintys prisijungti fotografės veiklą galite sekti čia: www.linamartinkenaite.com.
