-
Pirmas prisiminimas. Prisimenu savo senbernarę Mešką, kurią minkydavau šliaužiodama ant kilimo ir ji kantriai gulėdavo, kol užlipdavau ant jos.
-
Žodis, kurio ypač pasiilgčiau negalėdama kalbėti. Grožis ir Hazelnut. Šunų vardai.
-
Gražiausias keiksmažodis. Blemba.
-
Trys žodžiai, kuriais norėčiau būti apibūdinama. Tokia nelabai neužknisanti.
- Gyvenusi ar gyvenanti persona, su kuria norėčiau susitikti. Jurgą Ivanauskaitę būtų buvę įdomu sutikti.
-
Romano veikėjas, kuriame regiu daug savęs. Marcelis iš „Prarasto laiko beieškant“ labiau atspindi mane nei mano pačios romanų veikėjai.
-
Filmas, kuriame norėčiau gyventi. Gyvenimas geriausias filmas.
-
Man trūksta knygos, filmo, dainos ar kito kūrinio, kuris... Nieko netrūksta, nebent laiko viską perskaityti ir pamatyti.
-
Pavydžiu, kad ne aš sukūriau ar padariau... Pavydas prastas jausmas. Atvirkščiai – džiaugiuosi visų genialais kūriniais, kurie mane praturtina.
-
Daina ar albumas, kuris turėtų skambėti per mano laidotuves. Nicholas Jaar podcast by XLR8R
-
Nebeegzistuojanti vieta, kurią norėčiau atkurti. Būna dienų – pasiilgstu vaikystės senamiesčio. Dabartinis puikus, bet toks švarus ir nuglaistytas, nebeliko to bohemos prieskonio.
-
Vieta (kavinė, gatvė, pastatas ir pan.), kuri nepabosta. Užupis.
-
Mano nosis pakvaišta, kai užuodžiu... maistą.
-
Pirmą kartą pasimylėjusi, aš... tikrai neprisimenu, ką veikiau po to.
-
Klausimas, kurio visada vengiu. Kiek uždirba rašytojai?
-
Nė už ką negalėčiau... nekeliauti.
-
Jaučiuosi nuoga be... telefono. Deja, bet panika būna pamiršus namie.
-
Absurdiškiausias gautas patarimas. Rašyti apie tikrąsias vertybes.
-
Lietuvoje baisiai pasigendu... gero azijietiško maisto.
-
Katarsis – tai... ramybė.
– „Jei pavargsti nuo Lietuvos, gali ją tiesiog „išjungti“ savo kompiuterio ekrane ir išeiti pasivaikščioti po Tokiją“ – kalbėdamas apie gyvenimą užsienyje teigė akademikas dr. Ainius Lašas. Ką atradote sugrįžusi, ko „išjungti“ nesinori?
– Gyvendama tropikuose pastebėjau, kad kažkodėl laikas kitaip bėga be gamtos ciklo kaitos, tad čia grįžus visai nesinori išjungti keturių metų laikų ir to gražaus rato, kai viskas bręsta, nuvysta, užmiega ir vėl atsinaujina.
– Romane „Stasys Šaltoka“, rodos, netrūksta dabartinius trisdešimtmečius kūribininkus apibūdinančių atributų. Jei rašytumėte romaną apie Z kartą, kokie bruožai ją apibrėžtų?
– Man rodos Z karta daug labiau linkusi į darboholizmą, bet kartu mažiau self-desructive. Būtų mažiau vyno, daugiau jogos.
– Jūsų naujas projektas – „HumansApp“. Apie ką jis?
– Tai bus socialinė platforma, kuri suteiks galimybę žmonėms leisti laiką kartu. Ketiname pavasarį paleisti pirmąją versiją, tad netrukus pasirodys daugiau informacijos.