– Kokiomis nuotaikomis pasitinkate pavasarį? Ar jūsų savijautai, būsenoms, kūrybai turi poveikį metų laikai?
– Pavasarį pasitinku pakiliai, taip sakant, su vėjeliu, nes ruošiamos naujos muzikinės programos, laukia įrašai bei premjera mano vadovaujamoje teatro studijoje „Elementorius“. Gyvendamas šalia gamtos, pastebiu metų laikų kaitą, ilgiuosi jos. Dabar labai laukiu žalumos, pražystančių sodų, sugrįžtančių paukščių, tik sezonų įtaka metams bėgant silpsta, matyt, išmokau prisitaikyti ir išlikti darbingu.
– Tiek jums, tiek ir jūsų sūnui Ainiui šie metai yra gražių sukakčių metai. Kartu daug nuveikta: bendri koncertai, išleista autorinių dainų kompaktinė plokštelė, vaidinote bendruose spektakliuose... Ar tokios sukaktys priverčia sustoti, susimąstyti, įvertinti, ar tiesiog tyliai praslenka pro šalį?
– Sukakčių nesureikšminu, tačiau, jei galiu ta proga pristatyti naują darbą ar įgyvendinti kokią idėją – mielai tai darau. Aišku, sukaktys prašosi žvilgsnio atgal, tam tikro apibendrinimo, įvertinimo, bet ilgai dairytis atgal nemėgstu, nes ten nieko nebepakeisi. Gyvenimas vyksta tik čia ir dabar! Menininkas turėtų aktyviai ir kūrybingai gyventi dabartyje, o meno kritikai – įžvelgti kūrybos dėsningumus, etapus, apibendrinti tai. Bet kadangi dabarty daug kas susimaišę, tai kartais tuo tenka užsiimti pačiam.
– Balandžio 16 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje surengsite koncertą „Tarp pasaulių“. Papasakokite, kas laukia žiūrovų šioje kelionėje? Kuo jums pačiam šis koncertas ypatingas?
– Balandžio mėnesį pakviesiu klausytojus į naują programą „Tarp pasaulių“. Tai galimybė susitikti su mano senais bičiuliais Jonu Krivicku ir Rasa Vosyliūte, su kuriais muzikavau savo muzikinio kelio pradžioje. Atsimenu, kad tada svajojau, kad prie šio styginių trio prisijungtų fortepijono garsai, todėl Ainis koncerte užpildys šią spragą. Mes smagiai ir kūrybingai repetuojame, dalinamės savo patirtimis, todėl viliuosi, kad atėjęs į koncertą žiūrovas tai pajus. Programoje skambės tiek naujos, tiek jau girdėtos dainos naujai aranžuotos šiam sąstatui. Kviesime kelionėn į vaikystės ir suaugusiųjų pasaulius, į vidaus ir išorės, į svajonių ir tikrovės pasaulius, dalinsimės tuo, kas kelia šypseną, kas skaudina, kas teikia viltį...
– Jūsų santykis su laiku – pagarba, baimė, atsargumas...
– Laikas – įdomi sąvoka, kuo toliau, tuo daugiau kelianti klausimų, kas gi Tai ir kiek jo mums skirta? Grinvičo laikrodis, pagal kurį gyvena pasaulis, per Naujuosius metus kasmet yra tikslinamas. Šypseną kelia valdininkų noras laikrodžiais išmatuoti kūrybai skirtą laiką. Jie, turbūt, net nesuvokia, kaip bejėgiškai ir beviltiškai atrodo jų pastangos. Stebina tik tai, kad dabar tai dar vyksta... Laikas labai asmeniška sąvoka ir tai suvokdamas ieškau įdomios ir prasmingos veiklos, be baimės priimu visa, ką gyvenimas skiria ir renkuosi, kaip toliau elgtis. Pasirinkimas – būtina asmeninės laisvės sąvoka.
– Vaidinate teatre, koncertuojate, vadovaujate teatro studijai „Elementorius“, užsiimate visuomenine veikla, o kaip ilsitės? Kaip atstatote jėgas?
– Mano poilsis, tai mano darbų pobūdžio kaita: teatras – muzika – rašymas – jaunimas. Tai psichologinis poilsis, o fiziškai ilsiuosi keliaudamas, gamtoje, maldoje, tyloje, su bičiuliais.
– Daug dirbate su jaunimu, stebite jį – ar tai, ką matote džiugina, liūdina, kažką keičia jumyse?
– Į ateitį žvelgiu ramiai, nes savo veikloje sutinku daug sąmoningo, kūrybingo, darbštaus jaunimo. Iš jų mokausi atrasti jėgų ir priimti gyvenimo siūlomus iššūkius. Aišku, tai nereiškia, kad jaunimui dabar daug lengviau, kad jiems nereikia žmonių, kurie gali pasidalinti savo žiniomis, patirtimis, padėti tinkamai pasirinkti. Manau, tai ypač svarbu – rasti savo kelią, užsiimti veikla, kuri atspindi tavo vidinius lūkesčius, kuri tave augina, kaip žmogų. Pasirinkimas dabar platesnis, daugiau ir klystkelių... Tačiau klaidų niekas neišvengs, ir taip įgyjama asmeninė patirtis.
– Kokia poezijos eilute apibūdintumėte šią dieną?
– Poetės Daivos Čepauskaitės ,,Už vieną dieną Viešpaties vardu, už vieną dieną, kur paskyrė“.
