1. Pirmas prisiminimas. Šviečia saulė, einam su šeimyna Palangos paplūdimiu, matau jūrą, geltoną tiltą, šalia joja keletas arklių. Sunku pasakyti, ar taip tikrai buvo, ar išgyvenau jį savo vaizduotėje.
2. Žodis, kurio ypač pasiilgčiau negalėdama kalbėti. Nežinau.
3. Gražiausias keiksmažodis. Man atrodo, kad tikri keiksmažodžiai turi būti labai negražūs.
4. Trys žodžiai, kuriais norėčiau būti apibūdinama. Šviesa. Šypsena. Įkvėpimas.
5. Gyvenusi ar gyvenanti persona, su kuria norėčiau susitikti. Rašytojas Romainas Gary, „Talking Heads“ vokalistas Davidas Byrne. Čia pirmieji, kurie šauna į galvą.
6. Romano veikėjas, kuriame regiu daug savęs. Tai labai nepastovu. Paskutinį kartą giliai susitapatinusi buvau su O.Wilde'u ir jo „De Profundis“ išpažintim.
7. Filmas, kuriame norėčiau gyventi. Laikinai apsigyvenčiau bet kurioje Hario Poterio dalyje. O jei reikėtų kraustytis ilgesniam laikui, tada svarbu, kad pabaiga būtų laiminga .
8. Man trūksta knygos, filmo, dainos ar kito kūrinio, kuris... Netrūksta! Nebent žmogaus-filtro, kuris reikiamą kūrinį ištrauktų reikiamu metu.
9. Pavydžiu, kad ne aš sukūriau ar padariau... John Cage „4’33“.
10. Daina ar albumas, kuris turėtų skambėti per mano laidotuves. Lietuvių liaudies dainos.
11. Nebeegzistuojanti vieta, kurią norėčiau atkurti. Apokaliptinis Šiauries miestelio rajonas, kai ten dar stovėjo tankų pakylos, begalinėse betono aikštėse brolis mokė mane skeitinti ir pakelti priekinį dviračio ratą.
12. Vieta (kavinė, gatvė, pastatas ir pan.), kuri nepabosta. Miškas.
13. Mano nosis pakvaišta, kai užuodžiu... šviežiai maltą kavą, juodą duoną ir orą po lietaus.
14. Pirmą kartą pasimylėjusi, aš... turėjau daugiau klausimų nei atsakymų.
15. Klausimas, kurio visada vengiu. Tai koks planas?
16. Nė už ką negalėčiau... Galėčiau, jei suprasčiau, kam to reikia.
17. Jaučiuosi nuoga be... Anksčiau sakiau, kad be dviračio, bet tada jį pavogė. Gal.. be plaukų?
18. Absurdiškiausias gautas patarimas. Nebijok.
19. Lietuvoje baisiai pasigendu... daugiau saulės. Kitaip sakant, daugiau optimizmo ir atsipalaidavimo.
20. Katarsis – tai... tas palengvėjimas, kai apsiverki arba pasakai, ką iš tikrųjų galvoji.
– Jūsų grupė „shishi“ sulaukė dėmesio festivalyje „MENT Ljubliana“, rinkote lietuvišką muziką į tarptautinius beehype metų sąrašus. O kiek mums patiems Lietuvoje įdomi alternatyvi kitų mažų šalių muzika?
– Man atrodo, kad atskirtis čia kaip ir Brazilijoje – tarp skurdo ir turto. Siauram žmonių ratui – labai įdomi, jie naršo, ieško, nenurimsta. Jiems reikia vis kažko naujo. Platusis ratas vargiai girdėjęs savo šalies alternatyvią muziką, ką jau kalbėti apie Bulgarijos ar Baltarusijos alternatyvą... Stiprėjant kultūriniam kapitalui, gali būti, kad ši situacija irgi keisis.
– Minėjote, kad „merginų grupės“ formuluotė jums labiau patinka ne kaip socialinio reiškinio įvardijimas, o tiesiog priminimas, kad tai – trijų moteriškų vokalų grupė. Kokie vokalai jums patinka labiausiai?
– Derantys. O kitoj dainoj – kiek nederantys. O dar kitoj – dieviškai valdomi. O dar kitoj – visai nedainuojantys, o šnekantys. Kiekvienas vokalas, skoningai panaudotas savo vietoje, man labai patinka. Ir atvirkščiai – labiausiai nepatinka neskoninga muzika. Pavyzdžiui, kai gerus duomenis turintys atlikėjai pamiršta muzikuoti ir užsiima vien sportu – tas galimybes demonstruoja. Tai labai greitai nusibosta...
Dainų žodžiuose logika ir konkretumas man labiau trukdo nei padeda.
– Esate rašiusi kūrybinėje agentūroje, rašote muzikines apžvalgas ir kitus tekstus. Ar gebėjimas rašyti apskritai siejasi su muzikos tekstų rašymu?
– Rašau kūrybinėje agentūroje ir dabar. Dar rašau daugybę kitų mažiau kūrybiškų tekstų. Tačiau kurti žodžius dainai – labai asmeniškas dalykas. Kalbi už save, apie save. Net jei pasakoji išgalvotą istoriją. Tai – du labai skirtingi dalykai. Rašydama tekstus stengiuosi konstruoti, dėlioti, ieškau logikos. Dainų žodžiuose logika ir konkretumas man labiau trukdo nei padeda. Vis dar norėčiau užsirašyti į spontaniško rašymo kursus „Mažiau galvok“. Gal girdėjot, kur tokie vyksta?
-
Giedrė Valavičiūtė iš „Dydis nesvarbu“: apie stilių, atvirumą ir moksleivius šiandien
-
Tomas Vytautas Raskevičius: apie aktyvizmą, drąsą būti savimi ir „Kapeiką“ Kaune
-
Marius Povilas Elijas Martynenko: apie juoką, skaitytojų būtinybę ir nuolatinę kaitą
-
Robertas Kalinkinas: apie kvailumą, žodžio „ačiū“ jėgą ir „Google“
