Ilgametis Slovakijos menų tarybos vadovas J.Kovalčikas: „Menų tarybos – ne tik menininkams, bet visai visuomenei“

Šį spalį pirmąkart vykusioje Lietuvos kultūros tarybos (LKT) konferencijoje „Organizacijos žmonės – ekspertai ir ambasadoriai“ dalyvavo aštuonerius metus Slovakijos menų tarybai vadovavęs Jozefas Kovalčikas, praneša LKT.
Jozefas Kovalčikas, LKT konferencija
Jozefas Kovalčikas, LKT konferencija / Vytenio Budrio nuotr.

Jis teigė, kad menų tarybai svarbu kurti bendrąjį gėrį ir pabrėžė ekspertų, jų kompetencijos ir institucinės nepriklausomybės aktualumą. Supažindindamas su Slovakijos menų tarybos veiklos principais, Kovalčikas siekė atsakyti, kiek svarbus ekspertiškumas organizacijoje, įgyvendinančioje valstybės kultūros politiką?

Ekspertų kompetencijos ir politinės autonomijos svarba menų taryboje

Ekspertai yra svarbi dalis menų ir kultūros tarybose. Jie ne tik vertina menininkų teikiamas paraiškas, tačiau prisideda prie bendro valstybės kultūros formavimo. Kaip pabrėžė J.Kovalčik, ekspertai yra vienas svarbiausių meno tarybos veikimo elementų. Šiuo metu Slovakijos menų taryboje dirba 350 kultūros ir meno profesionalų. Nedidelę jų dalį sudaro angliškai kalbantys nariai, tačiau didžiausias komiteto narių skaičius – slovakiškai ir čekiškai kalbančių asmenų. Jie yra reikšminga tarybos darbo dalis, kuri ne tik užtikrina Slovakijos menų tarybos veikimo principus, bet ir padeda sustiprinti menininkų ir kultūros srityje dirbančių žmonių pasitikėjimą. „Taryba turi būti kompetentinga ir išmanyti savo funkcijas“, – anot Kovalčik, tai svarbu tiek ekspertavimo, tiek politiniame lauke.

Ekspertų kompetencijos svarba yra kertiniai tarybos pagrindai, formuojantys ne tik efektyvų ir kokybe pasižymintį tarybos darbą, bet išoriškai užtikrina jos reputaciją bei sėkmingą menininkų projektų finansavimą. Sprendimo priėmimo procese, vertinimo kriterijai yra reikšmingas aspektas. Anot Kovalčik, Slovakijos menų taryboje vertinimo kriterijų svarbą papildo diskusijos tarp ekspertų, kurios veda link geresnių rezultatų.

Jis teigė, kad kiekviena taryba turi skirtingą modelį, o šios vienas iš esminių interesų yra išlaikyti nepriklausomą sprendimo priėmimo procesą. Visi kiti procesai, anot Kovalčik, jau priklauso nuo sistemos, situacijos ir t. t. „Dauguma aspektų esame nepriklausoma institucija. Galime kurti programas, struktūruoti, dėlioti prioritetus, esame labiau nepriklausomi negu kitos tarybos Europoje“. Politinė autonomija ir vykdančiosios institucijos „atstumas“ tarybai yra itin svarbus aspektas, kurį papildo tarybos narių neutralumas. Tai reikšminga ne tik užtikrinant sklandų tarybos veikimą, bet ir pačios tarybos reputaciją.

Menų tarybos svarba kuriant bendrąjį gėrį

„Aktualu pabrėžti, kad šios institucijos tikslas nėra užtikrinti, kad visi būtų patenkinti, ji nebuvo įkurta tik menininkams, bet visuomenės labui“. Kovalčik akcentavo tarybos misiją kurti visuomenės gerovę: „Net jeigu taryba neturi pakankamai lėšų finansuoti kiekvieną menininką, ji gali užtikrinti, kad būtų finansuojami geriausi ir sričiai svarbūs projektai“.

Kovalčik patikino, kad Slovakijos menų taryba kaip greičiausiai kiekviena institucija susiduria su iššūkiais. Vienas iš jų – tradiciniai meno sričių rėmai. Pasitaiko atvejų, kai pareiškėjai susiduria su bandymu tilpti į tam tikrą meno formą. Tokiu atveju gali būti netenkama naujų projektų, naujų idėjų. Jis pasakojo, kad Slovakijos kultūros taryba kasmet iš valstybės gauna įstatyme užtikrintą 20 milijonų eurų biudžetą: „Kiekvienais metais biudžetas gali skirtis, tai gali būti 23 ar 24 milijonai, tačiau minimalus finansavimas iš valstybės visada išlieka 20 milijonų“. Šios lėšos paskirstomos įvairiems projektams, vidutiniškai pusė jų gauna finansavimą. Tačiau kaip teigė Kovalčik, ši taryba nefinansuoja Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų, o 65 proc. finansavimo tenka ne sostinei Bratislavai. Jis akcentavo, kad Slovakija nėra centralizuota valstybė. Joje gyvena maždaug 5,5 milijono gyventojų, o šalies sostinėje apie 600 tūkstančių. Tačiau daug menininkų kuria ir gyvena ne tik didžiuosiuose miestuose, kultūros bendruomenė pasiskirsčiusi visuose šalies regionuose. Kovalčik teigė, kad tai yra pagrindinė priežastis, kodėl Slovakijos menų taryba neturi atskirų programų regionams. Taigi, taryba nesusiduria su regionuose gyvenančių kūrėjų ir organizacijų įtraukimo problemomis.

Apie Slovakijos menų tarybą

Slovakijos menų taryba įkurta 2015 m. Tai viešoji įstaiga, veikianti nepriklausomai nuo šalies Kultūros ministerijos. Ši taryba daugiausiai lėšų skirsto meno kūrinių kūrimui, sklaidai, pristatymui, tarptautiniam bendradarbiavimui. Be šių funkcijų, menų taryba dirba kartu su kitomis valstybės administravimo įstaigomis, vietos savivaldos, viešosios teisės institucijomis ir kitais asmenimis, siekiant sudaryti palankias sąlygas Slovakijos meninei veiklai, kultūrai ir kūrybinei industrijai plėtotis.

2022 m. Slovakijos menų taryba sulaukė 5 642 organizacijų paraiškų. Pareiškėjai pretendavo į skirtingas tarybos finansuojamas sritis – meno sričių, tradicinės kultūros ir kultūros paveldo, kultūrinių–švietėjiškų, mokslinių ir edukacinių veiklų, kultūrinių renginių, žurnalų, kultūros centrų, atminties ir paveldo institucijų bei kultūros miesto programas. Taip pat sulaukė 1 664 stipendijų paraiškų. Kasmet taryba finansuoja apie 50 proc. pateiktų iniciatyvų. 2022 m. ji iš viso paskirstė daugiau kaip 20 mln. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų