Vieni juo žavisi, kiti nekenčia, bet abejingų J.B.Petersonas nepalieka. Kokia J.B.Petersono populiarumo priežastis? Kartais gali pasirodyti, kad yra ne vienas, o bent keletas Petersonų. Vienas jų – Toronto universiteto mokslininkas, tyrinėjantis žmogaus asmenybės problemas bei klientų mėgstamas, empatiškas psichoterapeutas. Kitas – aršus, prieštaringai vertinamas perdėto politinio korektiškumo kritikas, tikra žvaigždė milijonams konservatyvių pažiūrų jaunuolių. Trečias – vienas populiariausių saviugdos knygų autorių.
Pasirodžius antrajai J.B.Petersono knygai „Kitapus tvarkos“, atidžiau pažvelkime į autoriaus fenomeną. Kaip mažai kam už akademinio pasaulio ribų žinomas psichologas staiga tapo pasauline garsenybe? Kas jis toks iš tikrųjų?
Jordanas B.Petersonas – akademikas
J.B.Petersonas yra tiek akademikas, atliekantis mokslinius tyrimus, tiek praktikas, dirbantis su pacientais. 1991 metais McGill universitete apsigynęs daktaro laipsnį, praktikavosi šio vieno svarbiausių Kanados universitetų ligoninėje. Po keleto metų išvyko dėstyti į Harvardą, o 1998 m. vėl grįžo į tėvynę, kur prestižiniame Toronto universitete gavo profesoriaus vietą.
Galima drąsiai teigti, kad J.B.Petersonas, kurio pagrindinis tyrimų laukas apima asmenybės bruožus, sulaukė pasisekimo akademinėje bendruomenėje. Vienas iškiliausių jo mokslinių darbų, skirtas kūrybiškumo temai, mėgina išsiaiškinti, nuo ko priklauso didesnis ar mažesnis žmogaus kūrybingumas. Pasak psichologo, žmonės, linkę atkreipti dėmesį į iš pažiūros nereikšmingas detales, paprastai yra labiau kūrybingi. J.B.Petersono akademinės įžvalgos cituojamos daugiau nei dešimtyje tūkstančių kitų mokslinių publikacijų. Apskritai, jis patenka tarp septyniasdešimties labiausiai cituojamų savo srities tyrėjų pasaulyje.
J.B.Petersonas mėgstamas ir savo pacientų: psichologas apibūdinamas kaip itin empatiškas, besirūpinantis, nuoširdžiai besistengiantis padėti išspręsti lankytojų psichologines problemas. Visgi nepaisant solidaus mokslinio bei praktinio darbo, pripažinimo akademinėje bendruomenėje, už pastarosios ribų jis ilgą laiką buvo praktiškai niekam negirdėtas. Netgi pirmoji J.B.Petersono knyga „Reikšmės žemėlapiai“ („Maps of Meaning“), išleista 1999 metais, nesulaukė didesnio skaitytojų susidomėjimo ir negalėjo pasigirti dideliais tiražais. Tad kas nulėmė staigų psichologo populiarumą pastaraisiais metais?
Jordanas B.Petersonas – politinis reakcionierius
Masinio visuomenės dėmesio J.B.Petersonas pirmą kartą sulaukė 2016 metais, kai karštakošiškai sureagavo į Kanados parlamente svarstytą įstatymo, draudžiančio diskriminuoti asmenis lyties identiteto pagrindu, projektą. Tuo metu dar menkai žinomas psichologas įšoko į debatų dėl translyčių asmenų teisių sūkurį „Youtube“ platformoje patalpindamas seriją vaizdo įrašų, kritikuojančių įstatymo projektą kaip rimtą grėsmę žodžio laisvei. J.B.Petersonui nepatiko reikalavimas į translyčius studentus kreiptis jų pačių pageidaujamos lyties įvardžiais. Jis griežtai atsisakė tai daryti tvirtindamas, kad niekas negali jam, kaip ir bet kuriam kitam laisvam žmogui, nurodinėti, kokius žodžius vartoti. Toks socialinės lyties atskyrimas nuo biologinės, jo požiūriu, reiškė radikalų politinį korektiškumą, kurio jis tiesiog negali pakęsti.
J.B.Petersonui nepatiko reikalavimas į translyčius studentus kreiptis jų pačių pageidaujamos lyties įvardžiais.
Petersono vaizdo įrašai per mėnesį surinko virš 400 000 peržiūrų ir visuomenėje įskėlė karštus debatus, kuriuose aršiai grūmėsi priešingų politinių pažiūrų atstovai, vieni palaikantys, kiti smerkiantys kontroversiškas psichologo nuostatas politinio korektiškumo klausimais. J.B.Petersonas tapo populiariu svečiu Kanados televizijos laidose. Visgi kritinis J.B.Petersono fenomenas gimė Toronto universitete organizuotos diskusijos su kairiųjų pažiūrų studentais aktyvistais metu. Translyčiai studentai, nepatenkinti dėstytojo pasirinkimu nepripažinti jų lytinio identiteto, savo klausimais mėgino priremti psichologą prie sienos. Bet J.B.Petersonas pavydėtinai ramiai atsakinėdamas į visus klausimus apgręžė puolimą į priešingą pusę pasinaudodamas pačių studentų argumentais. Esą, toks perdėtas politinis korektiškumas, neva kovojantis už mažumų asmens laisves, iš tikrųjų gali turėti atvirkštinį efektą – varžyti kitų žmonių teises. Jis netgi prilygino kairiuosius radikalus naciams.
Diskusijos vaizdo įrašas ir jo ištraukos plačiai pasklido po „Youtube“ bei skaičiuoja peržiūras milijonais. Šis įrašas puikiai apibūdina J.B.Petersono įvaizdžio prekinį ženklą – ramų profesorių, argumentais pastatantį į vietą neracionalius kovotojus už socialinį teisingumą. Toks J.B.Petersono įvaizdis, jo pasaulėžiūra netruko rasti daugybės fanų visame pasaulyje, ypač tarp jaunų baltųjų vyrų.
Dabar internete galima rasti sunkiai suskaičiuojamą kiekį vaizdo įrašų, kuriuose J.B.Petersonas įamžintas besiginčijantis su įvairiais liberalių ir kraštutinių kairiųjų pažiūrų žmonėmis. Visi šie įrašai generuoja milijonus peržiūrų ir netgi tikrai nemenką finansinį palaikymą – sutelktinio finansavimo platformoje „Patreon“ J.B.Petersonas iš savo fanų per mėnesį surenka apie 80 000 dolerių.
Viename interviu psichologas pašiepia oponentus: „Tai taip velniškai juokinga, kad net negaliu šito nepasakyti – atradau būdą, kaip uždirbti iš kovotojų už socialinį teisingumą. Jei jie leidžia man kalbėti, aš kalbu, ir tada patreone uždirbu daugiau pinigų. Jei jie meta man iššūkį, tai atsiranda „Youtube“ kanale, ir tuomet mano „Patreon“ paskyra sulaukia galybės naujų rėmėjų“.
Jordanas B.Petersonas – saviugdos mokytojas
Turbūt retas nustebtų, jei tiek sekėjų visame pasaulyje turinčio autoriaus knygos nebūtų graibstomos iki paskutinio egzemplioriaus. Taip atsitiko su 2018 metais knygų lentynose pasirodžiusiu J.B.Petersono gyvenimo vadovu „12 gyvenimo taisyklių: chaoso priešnuodis“ – knyga tapo tarptautiniu bestseleriu. Nuo to laiko J.B.Petersonas virto kažkuo daugiau nei paprastu akademiku ar praktikuojančiu psichologu, netgi kažkuo daugiau nei tiesiog interneto fenomenu. Dabar jis apibūdinamas kaip vienas iš įtakingiausių šių laikų Vakarų pasaulio intelektualų.
Populiariąją knygą sudaro dvylika skyrių, kurių kiekvienas skirtas konkrečiai, bet tuo pačiu ir gana keistai skambančiai taisyklei. Pavyzdžiui, pirmasis skyrius pavadintas „Stovėkite tiesiai, atlošę pečius“, o štai paskutinis – „Paglostykite gatvėje sutiktą katę“. „12 gyvenimo taisyklių“ jungia J.B.Petersono akademinius tyrimus apie asmenybės bruožus ir jo politinius įsitikinimus, transliuojamus gausiems būriams gerbėjų „Youtube“ kanale. Knygoje teigiama, kad šiuolaikinė visuomenė susiduria su problema, kai labai daug žmonių dėl savo nesėkmių linkę kaltinti kokias nors aukštesnes jėgas – valdžią, socialinę santvarką, blogą orą. Autorius skaitytojams siūlo patiems prisiimti atsakomybę ir vadovaujantis jo taisyklėmis savo gyvenimą padaryti geresniu.
Skaitytojų ypač pamėgta žmogaus ir omaro analogija. Kiekvienoje tariamoje omarų bendruomenėje, pasak J.B.Petersono, vyksta kova dėl dominavimo ir toje kovoje itin svarbi kūno kalba. Dominuojantys omarai išsiskiria dydžiu ir autoritetingais judesiais, tuo tarpu silpnesni individai visad atrodo mažesni ir nelenda kitiems į akis. Autorius teigia, kad žmonės labai panašūs: kiekvieno žmogaus vieta visuomenės hierarchijoje priklauso nuo jo elgesio. Jei žmogus nori būti laimingas ir įtakingas, jis turi stovėti tiesiai, o ne susigūžęs. Omaras netruko tapti savotiška J.B.Petersono įvaizdžio dalimi. Netgi socialiniame tinkle „Reddit“, mylimam psichologui dedikuotame polapyje, jo fanai save identifikuoja kaip omarus.
Naujoje knygoje „Kitapus tvarkos“ autorius pateikia dar 12 taisyklių, kaip suvaldyti chaosą, kurti drąsesnį, nuoširdesnį ir prasmingesnį gyvenimą. J.B.Petersonas žengia dar vieną žingsnį, parodydamas, kad dalį gyvenimo prasmės galime pamatyti žvelgdami kitapus to, kas mums pažįstama, ir prisitaikydami prie nuolat kintančio pasaulio. Chaoso perteklius baugina mus nežinomybe, o tvarkos perteklius atima iš mūsų žingeidumą ir kūrybiškumą. Štai kodėl „Kitapus tvarkos“ ragina mus ieškoti pusiausvyros tarp pamatinių gyvenimo principų – tvarkos ir chaoso – bei parodo, kaip gilindamiesi į visa, kas juos skiria, galime atrasti esmines tiesas.
Lieka atsakyti į svarbiausią klausimą, kas toks vis dėlto J.B.Petersonas iš tikrųjų yra. Pripažintas, bet plačiosioms masėms nelabai žinomas akademikas? Pacientams be galo empatiškas psichologas? Gal nuožmus protestuotojas prieš radikalų politinį korektiškumą? Ar pasaulinio populiarumo saviugdos guru? Kuris iš jų tikras?
Kuris iš jų tikras?
Tiesa ta, kad visi šie mažesni J.B.Petersonai persidengdami tarpusavyje susijungia į vieną didelį, tikrą J.B.Petersoną. Be kurio nors vieno nebūtų kito. Pavyzdžiui, būtent akademiniai pasiekimai suteikia jam patikimumo aurą, nuo kurios negali atsiplėšti milijonai gerbėjų. Tas pats svarus mokslininko autoritetas, visai kaip tam omarui, J.B.Petersonui leidžia dominuoti ir triuškinti priešingų politinių pažiūrų oponentus debatuose, tarsi kokius mažus, susigūžusius omariukus.
