Muzikali, plastiška, labai ekspresyvi. Maksimalistė – gyvenime ir darbe. Apie K.Kazlauskaitę visi atsiliepia tik gražiai.
„Duok Dieve, kiekvienam turėti tokią mokinę. Kai mokai, kartais susikuri sau tokias iliuzijas, kad iš kiekvieno galima sukurti aktorių, bet taip nėra – vienam tai duota prigimty, kitam ne. Kristinai, man atrodo, prigimtis davė su kaupu. Niekada nemačiau jos scenoje sočios – patenkintos savimi ir tuo, ką daro“, – apie auklėtinę yra sakiusi šviesaus atminimo režisierė Dalia Tamulevičiūtė. Anuomet K.Kazlauskaitė šventė 50-etį.
Praėjo dar dešimt metų. „Kaip greitai bėga laikas! Atsimenu, kaip šventėme 50–etį – lyg tai buvo vakar ar užvakar“, – stebėjosi televizijos laidos „Dviračio šou“ kūrėjas Haroldas Mackevičius.
Nenugalėta scenos baimė
Vidmantas Urbonas, triatlonininkas
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Vidmantas Urbonas |
„Kristina – visų pirma nuostabų humoro jausmą turinti aktorė. Labai valdinga ir reikli, turinti savo nuomonę, todėl pasiekia tai, ko nori. Džiaugiuosi „Žvaigždžių duetuose“ turėjęs tokią partnerę: žavėjausi jos profesionalumu, išradingumu ir kūrybiškumu. Visiškai ja pasitikėjau, įsiklausydavau į pastabas ir stengiausi įgyvendinti sumanymus – lenkiu galvą prieš Kristinos sceninę patirtį.
Tačiau žinote, kas mane stebino: prieš pasirodymus ji jaudindavosi ne mažiau nei aš. Scenos baimės ji taip ir nenugalėjo. Kiek supratau, būtent todėl darbas teatre ją emociškai sekindavo. Kristinai pirmiausia linkiu sveikatos.“
„Dūšios“ žmogus
Haroldas Mackevičius, „Dviračio šou“ kūrėjas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Haroldas Mackevičius |
„Kaip greitai bėga laikas! Atsimenu, kaip šventėme 50–etį – lyg tai buvo vakar ar užvakar. Kolegos Vytautas Šerėnas ir Gintaras Ruplėnas prisideda prie sveikinimų jubiliejaus proga.
Didelė laimė pažinti ir dirbti su Kristina. Šiuo atveju darbinių santykių ir asmeninės draugystės net neišeina atskirti, nes viskas labai susiję – ji ne tik puiki aktorė, bet ir „dūšios“ žmogus: visada padės, atjaus. O „Dviračio“ personažus ji pati ir sukūrė, nes mėgsta improvizuoti, visada kupina idėjų. Jei ir nutolsta nuo teksto, tai visada į temą.
Besilaukiančios Džuljetos
Violeta Podolskaitė, aktorė, politikė
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./V.Podolskaitė |
„Mus su Kristina sieja labai gražus nuotykis: repetuodamos Džuljetą abi saugojome tą pačią paslaptį – kad laukiamės. Ir abi tylėjome. Aš galvojau: „Ačiū Dievui, yra Kristina.“ O ji vieną dieną atlekia ir sako: „Violeta, pagalvok apie repeticijas, nes man atrodo, kad vaidinti negalėsiu.“ Atsakiau: „Aš irgi negalėsiu...“ Ji: „Kaip tai negalėsi?!“ Supratusi, ką turiu galvoje, pareiškė, kad ji pirma. Atsimenu, E.Nekrošius kažką riebiai pasakė, sužinojęs apie mūsų planus. Mūsų sūnų gimtadieniai skiriasi savaite: Kristina pagimdė spalio 26, o aš lapkričio 3.
Likimas pats viską sudėliojo – spektaklio statymas užtruko ir mes abi vis tiek buvome Džuljetos.
Mūsų dešimtukas išgyveno aukso amžių – mums pasisekė tiek su režisieriais, vaidmenimis, tiek su pačiu teatro gyvenimu. Buvome labai užimti, Kristina ypač. Ji „vežė“ daug spektaklių, o metams bėgant vaidmenys reikalauja vis daugiau fizinių ir dvasinių jėgų, atsiranda nuovargis.“