J.Mačiūnas mirė 1961 metais Niujorke.
Tarptautinė menininkų grupė „Fluxus“ buvo apibūdinama kaip „labai glaudžiai bendradarbiavusių laisvų menininkų, artistų ir keistų muzikantų draugija“.
Septintajame dešimtmetyje J.Mačiūnas ir „Fluxus“ buvo svarbūs šios miesto dalies avangardo judėjimo dalyviai, rengę įvairius hepeningus ir performansus.
Šalia meninės veiklos ši grupė taip pat plėtojo „Fluxus Cooperatives Inc.“, kuri siekė padėti menininkams, filmų kūrėjams, muzikantams ir šokėjams rasti tinkamą erdvę savo darbui ir gyvenimui.
J.Mačiūnas su nedidele, bet būtina įvairių fondų ir vyriausybinių agentūrų pagalba, įkūrė keturis kooperatyvus lengvosios pramonės rajone tarp Vakarų Hiustono ir Kanalo gatvių – dabar toji vietovė vadinama „SoHo“.
Pastatus jis apžiūrėdavo pats, o už kooperatyvų narių pinigus jo judėjimas „Fluxus“ įsigydavo pastatus, mokėdavo hipotekos mokesčius, atsiskaitydavo už teisininkų ir architektų paslaugas, renovuodavo, o esant pageidavimui – administruodavo pastatus.
J.Mačiūną pergyveno jo žmona Billie, jo sesuo Nicole Volaitis, taip pat – jo motina.
Parengta remiantis informacija „The New York Times“.
