Puikiai J.Marcinkevičiaus asmenybę atspindi 2010-ųjų kovą pristatytas 80-ajam jo jubiliejui sukurtas dokumentinis biografinis filmas „Prie rugių ir prie ugnies“.
Pasak filmo režisierės Agnės Marcinkevičiūtės, filmo pavadinimas „Prie rugių ir prie ugnies“ simbolizuoja harmoningą žmogaus buvimą žemėje, tvirtas tradicijas ir vietą po saule. Rugiai – žmogaus kilmė, jo buvimas gamtos dalimi, ugnis – žmogus, kūryba, kultūra ir civilizacija.
„Aš iš tų žmonių, kurie nemėgsta kameros, tačiau visa komanda elgėsi taip atsargiai, kad manęs nenubaidė, – pasakodamas apie filmavimą juokėsi J.Marcinkevičius. – Pačiame filme gal daugoka mano prisiminimų, bet kas gi yra tas žmogus, jeigu ne jo prisiminimai? Režisierė jautriai ir savitai „pagavo“ juos ir perkėlė į ekraną.“
Režisierė A.Marcinkevičiūtė pasakojo, jog jai mintis prakalbinti J.Marcinkevičių kilo 2005-aisiais po pokalbio su lituaniste Živile Bandoriene, kai moterys drauge svarstė, kokio filmo reikėtų jaunimui, mokykloms. „Tokio, kuris kalbėtų apie užmirštas vertybes, apie „nemadingą“ tautiškumo idėją. Kūrybos kelias buvo sudėtingas ir kiek ilgokas, tačiau filmas, mano nuomone, pasirodė pačiu laiku. Jame daug kalbama apie gerumą, o tai ypač svarbu šiandien, kai mums visiems yra sunku“, – sakė filmo režisierė.
Sukurtas ramus ir nuoseklus pasakojimas žiūrovams leidžia pažinti išskirtinę J.Marcinkevičiaus asmenybę, kūrėjo kelią ir brandą. Nemaža filmo dalis skiriama ir Lietuvos valstybės idėjai, užimančiai svarbią vietą J.Marcinkevičiaus kūryboje. Tačiau svarbiausia, kad filmas sukuria atvirumo ir artumo pojūtį, žiūrint jį lengva už didelių nuopelnų, už visų garbingų titulų pamatyti paprastą ir kuklų žmogų, su juo kartu aplankyti tėviškę, paglostyti šimtametę obelį ir pasidžiaugti gausiu Marcinkevičių būriu.
Biografijos faktai
Vienas garsiausių lietuvių poetų, dramaturgas, prozininkas, vertėjas J. Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, Prienų rajone, baigė Vilniaus universitetą, dirbo žurnalų „Genys“, „Pergalė“ redakcijose, Rašytojų sąjungoje. Nuo 1955 m. išleido daug eilėraščių rinkinių, parašė draminę trilogiją „Mindaugas“, „Katedra“, „Mažvydas“, kuri tarybiniais laikais tapo tautos dvasios kėlimo simboliu. Poeto kūryba išleista vokiečių, rusų, anglų, bulgarų, vengrų, norvegų ir kitomis kalbomis.