„Netekome filologijos grando, pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškosios semiotikos mokyklos plėtotojo, gilaus literatūros kūrinių suvokimo meno puoselėtojo“, – rašoma antradienį išplatintoje prezidento užuojautoje.
„Esu tikras, jog K.Nastopkos mokslinis ir kūrybinis palikimas dar ilgai formuos literatūrologų bendruomenės viziją ir veiklos kryptis“, – teigia šalies vadovas.
Anot G.Nausėdos, K.Nastopkos produktyvumas, atsidavimas literatūrai bei moksliniams tyrimams buvo „išskirtinis šios garsios asmenybės bruožas“.
Savo ruožtu kultūros ministras Simonas Kairys užuojautoje rašo, kad su K.Nastopka siejama semiotikos raida Lietuvoje.
„Kęstutis Nastopka savo gyvenimą paskyrė literatūrai ir jos kūrinių suvokimo menui, taip pat tiesė literatūrinius tiltus su kaimynais latviais. Viliuosi, kad profesoriaus darbus su tokia pat meile ir atida tęs gausus būrys jo ugdytinių“, – teigia ministras.
Literatūrologas, semiotikas, vertėjas, literatūros kritikas K.Nastopka mirė eidamas 80-uosius metus.
Jis dirbo Lietuvos kalbos ir literatūros institute, dėstė Vilniaus ir Lietuvos edukologijos universitetuose, ėjo ne vienos katedros vedėjo pareigas.
K.Nastopka įtvirtino lietuvių literatūros moksle ir kritikoje lingvistinės poetikos, struktūrinės, semiotinės analizės principus, priešinosi realistinei literatūros sampratai, literatūros prasmę aiškino semiotikos sąvokomis, yra išleidęs ne vieną knygą, straipsnių, esė rinkinį, vertė iš prancūzų ir latvių kalbos.
K.Nastopka 2012 metais apdovanotas Lietuvos nacionaline premija, 2015 metai – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, taip pat yra gavęs Latvijos Trijų Žvaigždžių ir Prancūzijos Akademinių Palmių Kavalieriaus ordinus.