Vienas iš tokių pavyzdžių yra socialiniuose tinkluose tarp jaunimo paplitusi mada kalbėti aktualiomis temomis. Pastaruoju metu išpopuliarėjo girl dinner (merginų vakarienė), kai rodomos atsitiktinės vakarienės. Taigi, kokią reikšmę merginų įsigalinimui turi ši mada?
Kai laidų vedėjo padėjėja ir kūrybininkė Olivia Maher šių metų gegužės 11 dieną „TikToko“ platformoje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame buvo užfiksuotas prancūziško batono, sviesto, sūrio, kukurūzų ir vynuogių rinkinys, sakydama, kad ši vakarienė buvo įkvėpta viduramžių valstiečių, tikriausiai netikėjo sukursianti socialinių tinklų fenomeną – merginų vakarienės madą. Kiti socialinio tinklo vartotojai (-os) iškart pradėjo skelbti savo girl dinner variacijas: humusas su salierais ir saliamiu; sauja riešutų su stiklainiu alyvuogių; obuolių skiltelės su sardinėmis; lėkštė, pilna užkandžių. Merginų vakarienės vis dar populiarios, o šiuo metu „TikToko“ platformoje vaizdo įrašai, pažymėti šia grotažyme, yra peržiūrėti 2,5 milijardo kartų ir peržiūrų skaičius vis auga. Mados garbei netgi buvo parašyta daina, o kai kuriuose JAV restoranuose galima užsisakyti girl dinner patiekalą.
Kas yra girl dinner?
Girl dinner gali būti užkandžių lėkštė, sudaryta iš to, kas randama šaldytuve, arba patiekalas, ruošiamas tik sau, neįdedant daug pastangų jam pagaminti ar susitvarkyti pavalgius. Patiekalas pasižymi tam tikru estetiškumu. Ši vakarienė turėtų būti atsitiktinė, soti ir pigi. Tokia vakarienė galėtų būti maišelis spragėsių su marinuotais agurkėliais, sumuštinis iš paskutinės duonos riekės ir gabalėlio sūrio, makaronai su sviestu ar bananas su čederiu. Šią vakarienę sudaro atsitiktiniai maisto produktai, tačiau tai yra viskas, ko geidžia širdis. Tai vakarienė, kuriai nereikia pastangų, – ką randi, tą įsidedi. Merginų vakarienės išpopuliarėjo ir kaip atsvara kadaise madingam clean eating, kurį pasitelkiant buvo demonstruojamas itin sveikas gyvenimo būdas, preciziškai suplanuota ir subalansuota mityba. Aišku, tai buvo skirta merginoms.
Kodėl girl dinner įgalina?
Iš pirmo žvilgsnio visiškai netikėta mada jaunimo pamėgtoje platformoje sukuria vietą, kurioje merginos gali įsigalinti. Merginos, tyčia viešai transliuojančios tai, dėl ko joms turėtų būti gėda, padaro patriarchatą bejėgį jas kontroliuoti. Michelis Foucault, perėmęs Jeremy Benthamo panopticizmo idėją, apibrėžia savikontrolę (kurios yra tikimasi iš moterų) kaip drausminės galios formą, kuri jas engia.
Pagrindinė panopticizmo idėja – žmonės elgiasi kitaip, kai jie žino, kad yra stebimi. Buvimas panoptikume skatina savikontrolę, nes žinai, kad gali būti stebimas (-a), nors nėra aišku, ar „stebėtojas (-a)“ apskritai yra. Panoptikumo principas plačiai taikomas įkalinimo įstaigose, ligoninėse – vietose, kuriose tikima, kad yra reikalinga (savi)kontrolė. Šiuo atveju nematomu panoptikumu tampa visuomenė, kurioje, norėdami išlaikyti gerbtiną būvį ar socialinį statusą, turime atitikti tam tikras normas: etiketo, vyriškumo, moteriškumo, kūniškumo ir t. t. Tai sukuria panoptikumą, kuriame, kad atitiktume normas, atliekame primestas moteriškumo praktikas, nors ir nėra „stebėtojo“. Tokių kasdienių praktikų galime matyti kasdien, ypač reikėtų paminėti „moteriškąsias praktikas“, kurias atliekame dėl tyliojo susitarimo ir visuomenės ekspektacijų. Kūno plaukų šalinimas, makiažas, aukštakulnių avėjimo normalizavimas moteriškajai lyčiai yra tik keletas pavyzdžių, kurių tarsi privalomai laikomės bendru sutarimu, nors niekas tiesiogiai šių sričių nekontroliuoja.
Savidisciplinavimas veikia ne tik per minėtų moteriškumo atributų vartojimą ar išvaizdos standartų atitikimą, bet ir per elgesio normas. Iš moterų dažnai yra tikimasi tam tikro moters socialinę lytį atitinkančio vaidmens: būti „nuolankiai švelnia“, „tvarkinga“, „šeimyniška“, „padoriai besielgiančia mergina“ ir pan. Visais šiais vaidmenimis įprasminame moteriškumo standartą.
Taigi, pasak lyčių studijų tyrėjos Sandros Bartky, disciplinuojanti galia, įrašanti moteriškumą moters kūne, yra visur ir niekur, o drausmės prižiūrėtojai yra ir visi, ir niekas konkrečiai. Moterims išdidžiai demonstruojant pasauliui savo nepaklusnias merginų vakarienes, kontrolė netenka prasmės. Čia būtų galima paminėti amerikiečių aktorės ir dainininkės Bellos Throne atvejį, kai ji pati paviešino savo aktus, kad programišiai netektų prieš ją galios. Taigi, merginų vakarienės išvaduoja jas pačias iš „tvarkingos“, „sveikai besimaitinančios“, „prisižiūrinčios“, „teisingos“ merginos normos ir suteikia terpę, kurioje galima savotiškai maištauti.
Kodėl girl dinner, o ne women dinner?
Girl dinner turi ypatingą reikšmę demonstruojant įprastas merginų vakarienes, kurias šios gaminasi gyvendamos vienos. Čia atsiveria svarbi diskusija neapmokamo buities darbo tema. Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, Lietuvoje moterys ir vyrai šeimos ir namų priežiūra dalijasi labai nelygiavertiškai: 41 proc. moterų ir tik 24 proc. vyrų Lietuvoje kasdien skiria laiko vaikų, anūkų, vyresnių ar negalią turinčių šeimos narių priežiūrai. Net 79 proc. moterų ir tik 29 proc. vyrų kasdien gamina maistą ir atlieka kitus namų ruošos darbus. Galime pridėti kultūrinį kontekstą – iš moterų tikimasi didesnio įsitraukimo į namų ruošą nei iš vyrų.
Taip pat svarbų vaidmenį atlieka kultūriškai susiklostęs „geros šeimininkės“, „geros žmonos“ archetipas. Čia galime prisiminti, kaip skirtingai Rytų Europoje moterys ir vyrai įsitraukia į tradicines šventes ir maisto joms gaminimą. Visos šeimos ar giminės šventės dažniausiai yra moterų rūpestis. Taigi, heteronormatyvioje šeimoje moterims sukuriama erdvė, kurioje iš jų tikimasi neapmokamų namų ruošos darbų, įskaitant vakarienes, kurios neprimena atsitiktiniu būdu sudėtų užkandžių, salotų lėkštės ar vieno puodo patiekalo (one pot meal).
Girl dinner reikšmė už socialinių tinklų ribos
Rengdama pranešimą girl dinner tema vienam Vilniaus universiteto studentų akademiniam savaitgaliui, „Instagrame“ paprašiau savo socialinio tinklo draugių pasidalyti merginų vakarienių nuotraukomis. Temą taip pat kėliau įvairaus pobūdžio susibūrimuose, kuriuose aptardavome merginų santykį su maistu ir maisto gaminimu. Kad tema yra aktuali, supratau iš to, kad nemažai merginų tvirtino pasijutusios „normalios“, nemokėdamos gaminti maisto. O svarbiausia – lengvabūdiškai atrodanti mada padeda merginoms kalbėti apie savo patirtis, dalytis prisiminimais, kai buvo patirta nelygybė dėl lyties. Pereinant prie garsiosios radikaliojo feminizmo aktyvistės Carol Hanisch frazės personal is political, galime matyti, kaip asmeniški patyrimai, kuriais dalijamasi viešai, padeda įsigalinti ir legitimizuoti savo patirtį.
Svarbu paminėti, kad girl dinner veikia tik kaip viena iš išsilaisvinimo formų, tačiau Vakarų pasaulyje egzistuoja daugybė moteriškumo praktikų, kurios kontroliuoja moterų kūnus ir pasirinkimus. Visgi įdomu stebėti girl dinner kaip vieną iš praktikuojamų pasipriešinimo formų, kuri evoliucionuoja. Šiuo metu „TikToke“ populiarėjantys girl math (merginų matematika), girl fridge (merginų šaldytuvas), girl Roman empire (merginų Romos imperija) leidžia merginoms atskleisti savo patyrimus ir pačioms kalbėti apie save.
Šis tekstas buvo publikuotas kultūros laikraštyje „Šiaurės Atėnai“.
