Sekmadienį Kaune prasidėjo atsisveikinimas su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, fotomenininku Romualdu Rakausku. Paskutinį kartą atsisveikinti su šviesaus atminimo menininku rinkosi artimieji, bičiuliai ir kolegos.
Su R.Rakausku atsisveikinti buvo galima laidojimo namuose „Rekviem“, Jonavos g. 41A, Kaune. Urna su palaikais išlydėta į Petrašiūnų kapines rugsėjo 20 d., pirmadienį, 14 val.
R.Rakauskas (g. 1941 m. Akmenėje) buvo viena svarbiausių figūrų, kūrusių ir įtvirtinusių Lietuvos fotografijos mokyklos tradiciją. Jo įvairialypis fotografinis palikimas aprėpia tiek Vilniaus ir Kauno gatvių kasdienio gyvenimo akimirkas, tiek poetišką, autoriaus sąmoningai virš realybės pakylėtą kaimo žmonių pavasario kasdienybę, fiksuojamą jų kiemuose bei laukuose.
R.Rakausko architektūros bei gamtos fotografijos liudija apie autoriaus sugebėjimą pajusti ir vizualiai suvokti fotografuojamą objektą bei suvaldyti jį supančią šviesą. Vaizduose juntamas jautrumas ir lyriškumas, kuriuo, net ir sulaukus kritikos, fotografas vadovavosi, o galiausiai tai tapo jį išskiriančiu bruožu ne tik tuometiniame fotografijos lauke, bet ir Lietuvos fotografijos istorijoje.
Multimedijos pasakojimas: Romualdo Rakausko „Žydėjimo“ paradoksai
R.Rakauskas penkiasdešimt metų dirbo žurnale „Nemunas“, kuris sovietmečiu garsėjo kaip nepriklausomas, laisvą mintį skleidžiantis leidinys. Per ilgą laikotarpį sukurti R.Rakausko vaizdai plačiai, poetiškai ir giliai pasakoja apie fotografo akimis pamatytą Lietuvą. Šiandien, žiūrint iš laiko perspektyvos, matoma, kad fotografo kūryba yra itin svarbus Lietuvos meno lauko dėmuo, tapęs atspirties tašku ir šiuolaikinio meno kūrėjams, bet tuo pačiu išlieka plačiai atpažįstama ir artima.
Fotomenininko R.Rakausko kolegos, prisimindami menininką, pabrėžė jo svarbą Lietuvos fotografijos tradicijai.
„Rakausko tikslas buvo kurti ne reportažą, dokumentiką, bet meną. Šitaip jis ir atrado savo kelią, kurį šiandien galime vadinti „rakauskišku“, – anksčiau 15min sakė menotyrininkė Agnė Narušytė.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Jis visą laiką budėjo savyje“. Kolegos prisimena Romualdą Rakauską
„Jis visą laiką budėjo savyje. Labai svarbius dalykus buvo permąstęs, nebrukdavo jų kitiems, tačiau susitikus dviese su Romu galėdavai kalbėti ir filosofinėmis, ir žmogiškomis, ir gana intymiomis temomis. Jį visada buvo miela sutikti“, – sakė rašytojas Donaldas Kajokas.
