Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) – iškili Lietuvos valstybės asmenybė. Dailininkas, visuomenininkas, pedagogas, žmogus, gyvenęs radikalių Lietuvos istorijos pasikeitimų laikotarpiu.
Pirmosios lietuvių dailės parodos rengėjas, Lietuvių dailės draugijos ilgametis pirmininkas, šaulys, Lietuvos Šaulių sąjungos vadovas, skautas, dvasia ir gyvenime, aistringas keliautojas.
Diplomatiškas, charizmatiškas žmogus, pedantiškai tikslus, kruopščiai iki smulkmenų pasižymėdavęs detales, užrašuose fiksavęs įvykius, turėjęs puikų humoro jausmą ir organizacinių gebėjimų, mokėjęs esminius gyvenimo įvykius sutapatinti su laimingu likimo atsitiktinumu. Virtuoziškai valdęs ne tik teptuką, bet ir plunksną.
A.Žmuidzinavičius – vienas iš žinomiausių peizažo meistrų. Tačiau negalima pamiršti, jog A.Žmuidzinavičius buvo aktyvus visuomenininkas, kovotojas, stovėjęs prie Lietuvos valstybingumo formavimosi pamatų, patyręs besikeičiančio laiko (politinių santvarkų) verpetus.
Jo bendraminčiais, kolegomis, draugais buvo ypatingos asmenybės, tautos inteligentijos žiedas: dailininkas, kompozitorius M.K.Čiurlionis, rašytoja, pedagogė Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, dailininkas Petras Rimša, Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, archeologas Tadas Daugirdas, Lietuvos Šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis, gamtininkas Tadas Ivanauskas. Bendrauta su daugeliu to meto politikų, diplomatų, dailininkų, rašytojų, muzikų.
Patriotiškumo, tautinio identiteto apraiškos kūryboje – paveikslai su tautine simbolika, Vyčio vaizdavimas. Svarbus dalyvavimas komisijose, nustatant tautinės vėliavos spalvas, rengiant projektus besikuriančios valstybės kariuomenės uniformoms, įvairių ministerijų ženklų projektų kūrimas, vadovavimas Meno departamentui, taip pat ir nenutrūkstantis ilgametis darbas su studentais.
Tapyba A.Žmuidzinavičiaus gyvenime užėmė išskirtinę vietą. Nuo pirmųjų studentiškų darbų sukūrimo iki devyniasdešimties metų jubiliejaus sukauptas daugiau kaip dviejų tūkstančių darbų palikimas: tapyba, grafika, akvarelė, piešiniai, etiudai ir eskizai.
Meilė gamtai, jautrumas aplinkai nulėmė A.Žmuidzinavičiaus kaip realizmo krypties atstovo kelią. Jo sieloje glūdėjo poreikis įamžinti dvasią jaudinančius aplinkos vaizdus. Ne eksperimentuoti, ieškoti, kovoti naujuose užgimstančiose meno srovėse, bet jausti ir žavėtis, būti tikru romantiku, o kartais simbolistu. Gal tai nulėmė atviras dzūkiškas charakteris, o gal pirmo mokytojo autoritetas.
Studijos Varšuvoje žymaus lenkų istorinio žanro dailininko Voiciecho Gersono privačioje dailės studijoje tapo lemtingomis. Ir vėliau, po kelerių metų buvimas Paryžiuje, menų sostinėje, ta juslinė prancūziška patirtis vis dėlto nesuformavo galutinio apsisprendimo keisti saviraiškos pobūdį. Kaip pats sakydavo „vagabundo“ charakteris, aistra kelionėms, nepažintiems kraštams ir tapymo alkis buvo tarsi dienoraščio rašymas aliejiniais dažais.
Peizaže tas nuotaikos momentas, pagavi impresija liejosi spalvomis, o baltame popieriaus lape romantiniai įvaizdžiai sutinkami poetinėse eilutėse, trumpose apysakose, pasakojimuose, pasakėčiose. Pirmoji knyga „Lietuvos keliais“ išleista 1921 m. JAV. Dvi knygas išleido Lietuvos Šaulių sąjunga – eilėraščių knygą „Gyvenimo takais“ (1930) ir prisiminimų knygą „Priešui ir Tėvynei“ (1931). Autobiografinė knyga „Paletė ir gyvenimas“ — 1961 m.
Antano ir Marijos Žmuidzinavičių namuose pirmo aukšto ekspozicijoje lankytojams pristatomi dailininko kūriniai iš muziejų fondų bei privačių kolekcijų. Eksponuojami Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos dailės muziejuje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi tapybos darbai.
Vertingi, išskirtiniai ir retai matomi kūriniai parodai maloniai paskolinti A. ir M.Žmuidzinavičių anūkų, proanūkių. Ypatingi istorinės, kultūrinės atminties atspindžiai įamžinti advokatų dr. Jauniaus Gumbio bei Rolando Valiūno privačių kolekcijų darbuose.
Dr. Jauniaus Gumbio dėka, A.Žmuidzinavičiaus namuose eksponuojamas vienas iš garsiausių dailininko Antano Žmuidzinavičiaus peizažų – „Dzūkų bajorų kaimelis II“ (1910 m.). Ilgus metus šio paveikslo istorija nebuvo žinoma. Dailininkas A.Žmuidzinavičius šį kūrinį įvardijo geriausiu savo darbu. Tai yra reta ir unikali galimybė išvysti Kurciniškių kaimą autentiškoje XX a. pradž. aplinkoje. 1906 m. sukurtas paveikslas „Dzūkų bajorų kaimelis I“ yra Nacionalinio M.K Čiurlionio dailės muziejaus nuosavybė ir eksponuojamas kartu su išgarsėjusiu vėlyvesnio laikotarpio pakartojimu.
Iš viso muziejuje galite išvysti daugiau nei du šimtus, įvairaus laikotarpio autoriaus kūrinių, eksponuojami ir garsieji mažieji etiudai.
Paroda, minint dailininko 140-ąsias gimimo metines, yra surengta ne tik pirmame memorialinių namų aukšte. Autentišku interjeru ir eksterjeru, alsuojantys namai, apie dailininko gyvenimą ir kūrybą byloja visuose muziejaus ekspozicijų aukštuose.
Parodos atidarymo metu bus pristatytas meno albumas, skirtas dailininko kūrybai.
Renginiai vyks spalio 27 dieną.
A. Žmuidzinavičiaus 140-ųjų gimimo metinių minėjimo programa:
16:00 – Iškilmingas gėlių padėjimas Petrašiūnų kapinėse. Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos šaulius su gėlėmis išlydime iš A. Žmuidzinavičiaus namų (V. Putvinskio g. 64).
16:30 – Parodos „Paletė ir gyvenimas“, skirtos 140 – osioms dailininko A. Žmuidzinavičiaus gimimo metinėms atidarymas.
Parodą atidaro Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, parodos kuratorė Jurgita Rimkutė-Vainiuvienė, Lietuvos šaulių sąjungos atkūrėjas, LŠS garbės šaulys, LŠS V.Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius.
17:00 – Aktorius, bardas, šaulys Henrikas Savickas atliks savo kūrybos dainas, skaitys ištraukas iš A. Žmuidzinavičiaus eilėraščių knygos „Gyvenimo takais“ (1930).
18:00 – 19:00 Muziejaus ekspozicijų lankymas
