Kino kritikės teigimu, V.Tomkui labai tinka ano meto apibūdinimas „liaudies artistas“, mat, pati gyvenusi netoli aktoriaus namų, matė, kaip išėjusi į gatvę ar parduotuvę, jį lydėjo susižavėję ir nustebę žvilgsniai, šnabždesiai ir atviri pagarbos pareiškimai. Šia prasme, kritikės teigimu, aktorius net ir už ekrano įkūnijo bene žymiausią Lietuvoje savo vaidmenį Tadą Blindą ir tai, kokį jį įsivaizdavo žiūrovai.
Tačiau pasak Ž.Pipinytės, šis V.Tomkaus vaidmuo buvo žinomas išimtinai lietuvių publikai, o gausybė kitų jo sukurtų personažų keliavo po Sovietų Sąjungą tūkstantinėmis kopijomis ir būdavo rodomi milijonams žiūrovų.
Kai kurie filmai, kuriuose vaidmenis sukūrė V.Tomkus, tūkstantinėmis kopijomis keliavo po Sovietų Sąjungą ir buvo rodomi 40–50 milijonams žiūrovų.
„Ypač dažnai V.Tomkų kviesdavo filmuotis Maskvoje, taip pat Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje ir net Tadžikijoje ar Armėnijoje. Kai kurie filmai, kuriuose vaidmenis sukūrė V.Tomkus, tūkstantinėmis kopijomis keliavo po Sovietų Sąjungą ir buvo rodomi 40–50 milijonams žiūrovų“, – kalbėjo kino kritikė.
Pasak jos, V.Tomkus sugebėjo persikūnyti į pačius įvairiausius personažus ir vaidinti, žanro prasme, labai skirtinguose filmuose – vesternuose, detektyvuose, istoriniuose ir kitose juostose.
Ir nors, Ž.Pipinytės teigimu, jis nemažai vaidino ir lietuvių režisierių darbuose, tačiau jo talento lietuviškas kinas išnaudoti nesugebėjo, todėl jis labiau atsiskleidė kitų šalių juostose, o čia V.Tomkaus filmografija yra pribloškiančiai milžiniška ir gausi.
„Jis vaidino žymiausių sovietinių režisierių Sergėjaus Bondarčiuko, Levo Kulidžanovo, Sergėjaus Tarasovo bei kitų filmuose. Anuomet šios pavardės reiškė prestižą, įtaką ir garantavo didžiulį žiūrimumą. Šia prasme tai apibūdina V.Tomkaus fenomeną, kurio Lietuvoje mes nesame iki galo įsisąmoninę“, – teigė kino kritikė.
Jo talento lietuviškas kinas išnaudoti nesugebėjo, todėl jis labiau atsiskleidė kitų šalių juostose.
Net ir atlikdamas epizodinius vaidmenis aktorius sugebėjo sukurti įsimintinus personažus, kurie išsiskiria charakteriais ir labai savitomis spalvomis. Vienas egzotiškiausių V.Tomkaus vaidmenų yra juostoje „Genijaus jaunystė“, kurioje aktorius sukūrė Ibn-Anastaso, Islamo aukso amžiaus filosofo ir rašytojo Avicenos mokytojo, vaidmenį.
Bene geriausiu tarp lietuviškų filmų Ž.Pipinytė įvardijo V.Tomkaus sukurtą provincijos inteligento vaidmenį, jos teigimu, pačiame geriausiame lietuviškame – Raimondo Vabalo „Birželis, vasaros pradžia“ – filme.
Paklausta, kuo V.Tomkaus talentas išsiskiria iš kitų jo kartos bei plejados aktorių – Donato Banionio, Juozo Budraičio, Regimanto Adomaičio, kino kritikė pabrėžė vidinį V.Tomkaus paslankumą, leidusį kurti labai skirtingus ir įvairius personažus.
