Pralaužė ledus
Tokios moterys kaip Rena Kanokogi dažnai lieka neįvertintos ne tik savo amžininkų, bet ir istorijos. Rena, dėl savo ugninės spalvos plaukų vadinama „Rudąja“, ugninį savo charakterį išreiškė labai nemoteriškame sporte – dziudo. Ji ne tik buvo kvalifikuočiausia dziudo žaidėja Amerikoje. Būtent jos pastangų dėka moterys gavo galimybę užsiimti šiuo sportu.
Pavojinga vaikystė
Gimusi Niujorko Bruklino rajone Rena turėjo nuo mažų dienų tiesiogine to žodžio prasme kovoti už savo vietą po saule. Bruklinas tuomet buvo viena pavojingiausių apylinkių, tuo tarpu dar septynmetė Rena dirbdavo keisčiausius darbus ir geriausiai jausdavosi visuomenės atstumtųjų draugijoje. Stipraus charakterio mergina, po kelių metų pasiekusi paauglystę, tokioje aplinkoje išsikovojo ir gaujos vadeivos vardą. Ir tik treniruočių salėje ji aptiko savo tikrąją aistrą – dziudo, kuris jau nebuvo priemonė išgyventi, kaip ji pati sakydavo, tai buvo priemonė nusiraminti.
Apdovanojimas tik po 50 metų
1959 metais niekas negalėjo įsivaizduoti, kad moteris galėtų profesionaliai užsiimti šiuo sportu. Tačiau Rena nepabijojo susiremti su vyrais dziudo čempionate, kuriame ji ir nugalėjo. Niekas nebūtų pastebėjęs, kad trumpų plaukų smulkus vyrukas, kaip visi manė, iš tikrųjų yra moteris, jei ji nebūtų pasiekusi tokios svarbios pergalės. Nors čempionate ir nebuvo taisyklių reglamentuojančių moterų dalyvavimą jame, Rena savo aukso medalio sulaukė tik 2007, beveik po 50–ties metų laukimo.
Indėlis į olimpines žaidynes
Nusivylusi moterų nuvertinimu ir atskyrimu nuo profesionaliojo sporto, Rena Kanokogi 1962 patraukė į Japoniją, kur tapo pirmąja moterimi, studijuojančia dziudo vienoje pagrindinių šio sporto mokyklų. Ten ji sutiko savo gyvenimo vyrą ir grįžusi į Ameriką kartu su juo ne tik pradėjo mokyti dziudo, bet ir iškovojo, kad 1980–aisiais įvyktų pirmasis moterų dziudo čempionatas JAV bei kad 1988 moterų dziudo būtų pripažintas olimpine rungtymi. Tų metų Seulo olimpinėse žaidynėse ji sėdėjo JAV moterų dziudo rinktinės trenerio kėdėje.
Nesibaigianti stiprybė
Rena paliko šį pasaulį 2009 metais, mirusi nuo leukemijos. Iki pat savo gyvenimo pabaigos ji aktyviai užsiėmė dziudo mokymu, užsiėmė savo vardo fondo veikla, padėdama jaunoms dziudo žaidėjoms finansiškai. Aplinkinius žavėjo šios moters energija, visuomet teigiamas požiūris į gyvenimą, draugiškumas ir stiprybė, nors savo gyvenimą ji pradėjo kaip plėšrūnė ir kovotoja. Iš šios moters buvo galima tikėtis visko – o apie būtent tokias pasakoja tarptautinis moterų kino festivalis „Šeršėliafam“.
Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ – kovo 3–13 d. kino teatruose „Pasaka“ ir „Skalvija“ Vilniuje. Daugiau informacijos rasite adresu: www.serseliafam.com
