Klaipėdos jaunimo teatro vadovas ir režisierius Valentinas Masalskis, ilgus metus kartu su G.Balandyte dirbęs Kauno dramos teatre, aktorę sako buvus kompanijos siela, visuomet su šypsena.
„Su ja labai ilgą laiką dirbau Kauno dramos teatre. Mano ir pirmieji žingsniai buvo ten, tai Gražina man tokia yra – ne tik man, bet ir visiems turbūt buvo teatro nuotykis, teatro pokštas, teatro širdis, teatro linksmybė, teatro netikėtumas, teatro staigmena“, – BNS sakė V.Masalskis.
„Tai buvo šypsena, kompanijos žmogus – visos premjeros pasibaigdavo dažniausiai pas ją namuose“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, aktorė G.Balandytė scenoje buvo ypač paslanki, žaisminga, imli.
„Būtent tokią aš ją prisimenu ir tai yra mums didžiulė netektis, bet mes visi po truputį išeiname ir tai turbūt natūralu“, – tvirtino teatro režisierius.
V.Masalskis taip pat pažymėjo, kad su aktore visuomet buvo galima kalbėtis apie rimtas profesines problemas, be kita ko, išskyrė ir kelis jos labiausiai įsiminusius vaidmenis.
„Biografija: vaidinimas“ jos vaidmuo buvo didžiulis (...) Man jos ir kine darbai patiko – labai grakšti, labai fotogeniška ji buvo“, – kolegę prisiminė V.Masalskis.
Režisierius Aidas Giniotis išskiria G.Balandytę kaip ypatingo reiklumo sau pačiai, aristokratiško humoro jausmo aktorę.
„Labiausiai norėčiau išskirti jos aristokratinį humoro jausmą – labai subtilų, labai aštrų. Bendraudama su pasauliu ji turėjo tai, ką mes vadindavom, mėlynojo kraujo lygiu. Kai kartu repetuodavom, prie jos visada reikėdavo pasitempti, turėdavai truputėlį sureguliuoti savo kalbą ir mintis, kad jos būtų tauresnės, tikslesnės“, – BNS sakė režisierius Aidas Giniotis.
Prisimindamas G.Balandytę režisierius taip pat minėjo jos išskirtinį teisingumo jausmą, ypatybę lengvai pastebėti netikrumą.
„Ji buvo kaip lakmuso popierėlis, ar nėra falšo, nėra neteisybės. Ji turėjo labai gerą teisybės pojūtį, jei tik kas ne taip, viena akim žiūrėdamas į Gražiną galėjai suprast, kad reikia dar pasistengt, padirbėt ties sprendimais“, – kalbėjo A.Giniotis.
Režisierius Raimundas Banionis, kurio režisuotuose filmuose „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ ir „Mano mažytė žmona“ vaidino G.Balandytė, aktorę prisimena kaip artistišką, šiltą ir betarpišką asmenybę.
„Artistė labai gera, be abejo, labai gera, čia jau nekvestionuojama tai. Rami, gili, graži ir aistringa. Čia ne pagyrimai, čia konstatavimas fakto, kad buvo tikrai neeilinė asmenybė mūsų teatro ir kino pasaulyje“, – BNS sakė R.Banionis.
„Visada labai artistiška, labai miela, labai geras, šiltas ir betarpiškas žmogus buvo. Neatsakydavo niekada, su didžiausiu noru ir pagalba, net ir nedideliems vaidmenims sutikdavo“, – teigė režisierius.
Apie išskirtinį aktorės humoro jausmą kalbėjo ir teatro režisierius Gintaras Varnas, jis Gražiną Balandytę atsimena, kaip itin charizmatišką ir šmaikščią asmenybę.
„Gražina buvo, jei taip trumpai, visko siela. Teatro, spektaklio, baliuko, ji visada buvo visko centras. Tryško entuziazmu, visada su puikiu humoro jausmu, labai šmaikšti – bet kokioje situacijoje ji suras frazę, kad situacija taptų juokinga“, – BNS sakė jis.
„Ji tikrai buvo žavinga savo charakteriu, savo charizma. Visada besišypsanti, kad ir kas ten bebūtų. Net ir po insulto, ji vis tiek šypsodavosi, vis tiek juokaudavo. Ji tokia nenustygstanti, nenuorama, padauža gal net“, – sakė G.Varnas.
Kino ir teatro aktorė G.Balandytė po ligos mirė pirmadienį, jai buvo 83 metai.
