Kompozitorius Faustas Latėnas teigia, kad A.Šenderovas buvo individualybė: „Anatolijus nebuvo kompanijų žmogus, nebuvo tas, kuris prie kažko šliejosi ir vaikščiojo būreliais. Jis buvo individualybė – ir kaip žmogus, ir kaip kūrėjas su savo stiliumi, su savo muzikos girdėjimu. Jis remdavosi savo tautos muzikos klodais, didžiuliais žydų muzikos klodais, ir įpindavo lietuviškos muzikos elementus. Ta muzikos simbiozė jį išskirdavo iš visų mūsų kūrėjų. Jis buvo vienintelis toks“, – sakė F.Latėnas.
Pasak jo, retai pasitaiko tokių kūrėjų, kurie savo kolegas visada palaikydavo: „Anatolijus visada sakydavo savo atvirą nuomonę ir visada gerą nuomonę. Ji buvo ir didis kūrėjas, ir didis žmogus. Jis dar tikrai galėjo mums palikti daug kūrinių, bet ne mes tvarkom savo gyvenimus, Dievulis žino, kada reikia pasiimti savo žmones ir pasiėmė Anatolijų iš mūsų. Bet muzika mums liko ir jos mes klausysim.
Jo muzika skamba – tai yra įrodymas, kad jis nugyveno savo gyvenimą dėl kūrybos. Ir ne veltui, nes jo muzika yra atliekama ir jaunų muzikantų, ir užsienyje, ne tik čia, Lietuvoje, nedideliuose būreliuose, kaip pas mus dažniausiai būna. Ji yra žinoma pasaulyje. Didelio kūrėjo netektis visada yra skaudi, bet kartu savotiškai viltinga tai, kad ta kūryba, kurią jis mums paliko, gimė čia, Lietuvoje. Jis, pirmiausia, yra lietuvių kompozitorius. Ir tai jis visad pabrėždavo“, – kalbėjo F.Latėnas.
Anot dirigento Donato Katkaus, A.Šenderovas buvo išskirtinis kūrėjas Lietuvos muzikos lauke, nes surado savo stilių: „Klausytojai paprastai būdavo lengvai pagaunami emocionalios jo muzikos išraiškos. Pasakyčiau, kad jo muzikos pasaulis buvo gana tragiškas, liūdnas, rimtas, pilnas gėlos ir susikaupimo, vaizduotės, sapno įvaizdžių. Jis tęsė E.Balsio emocionalios, vaizdingos muzikos tradiciją, kurioje yra labai aiškus naratyvas, aiškus pasakojimas. Jis buvo puikus dramaturgas. Net iš šnabždesių sukurdavo vaizdą, dramą. Tai buvo labai stipri jo pusė“, – sakė D.Katkus.
Anot D.Katkaus, A.Šenderovas buvo kuklus žmogus, tačiau jautė gėlą, kad dalies Lietuvos muzikinės bendruomenės dėl savo stilistikos buvo ignoruojamas. Paklaustas, ar pritaria, jog pripažinimo A.Šenderovo kūrybai Lietuvoje trūko, D.Katkus sakė: „Be abejonės. Jis buvo žmogus, kuris labai sąžiningą kompozitoriaus gyvenimą pragyveno vien tik muzika, o dėstyti į Muzikos akademiją jo niekas taip ir nepakvietė.“
Kompozitorė Lina Lapelytė teigė, jog A.Šenderovo muzika jai paliko didžiulį įspūdį: „Savo atminty bandydama peržiūrėti susidūrimus su A.Šenderovo muzika, prisiminiau labai svarbų savo gyvenime epizodą, kai dar pati studijavau akademijoje, o studentų kvartetas kaip tik repetavo jo kūrinį. Savo pačios kūryboje nuolat grįždavau prie to išgirsto kvarteto – tuo metu man pasirodė, kad tai yra įstabaus grožio muzika. Tai, ką aš išgirdau, atrodė labai inovatyvu ir svarbu.
A.Šenderovo kūryba turėjo ypač daug vidinės įkrovos, bet kartu ir išorinio atpažįstamumo – tai elementai su kuriais iki šiol tapatinuosi. Galimybė girdėti būtent Šenderovo muziką akademiniame kontekste inspiravo ir kvietė permąstyti daugelį šiuolaikinės muzikos idėjų“, – sakė kompozitorė.
Anatolijus Šenderovas gimė 1945 m., 1967 metais baigė Lietuvos muzikos akademijos prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę. Lygiagrečiai kompoziciją studijavo Sankt Peterburgo Nikolajaus Rimskio-Korsakovo valstybinėje konservatorijoje pas prof. Orestą Jevlachovą.
Kaip rašoma Lietuvos muzikos informacijos centro puslapyje, A.Šenderovo muzika išsiskiria specifine dermine spalva, aritmiškumu, improvizacine muzikinės medžiagos plėtote, tvirta muzikos dramaturgija ir energetika. Joje pinasi archajiški rytietiškos muzikos motyvai ir abstraktesni atonaliosios muzikos bruožai. A.Šenderovas daug dėmesio savo kūryboje skyrė sakralinei tematikai, pasitelkdavo Senojo ir Naujojo Testamento siužetus ir tekstus hebrajų bei lotynų kalbomis.
A.Šenderovas buvo apdovanotas Nacionaline premija, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu, ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“.
Buvo tarptautinių konkursų laureatas: apdovanotas II premija tarptautiniame konkurse Prahoje, garbės diplomu tarptautiniame Witoldo Lutosławskio kompozicijos konkurse Kilyje, Europos kompozitoriaus premija.
