Parodos atidarymui pasirinkta ypatinga diena – birželio 14-oji, kuri 1940 m. kartu su Sovietų Sąjungos įteiktu ultimatumu nulėmė ne tik Prezidento, bet ir visos valstybės likimą.
Visi besidomintys istorija susiduria su A.Smetonos fenomenu – jo asmenybė lyg magnetas traukia įvairių pažiūrų žmones diskutuoti apie tai, kas jis buvo, kuo nusipelno Lietuvai, arba atvirkščiai – kuo nusikalto valstybei ir piliečiams. Dėl to visuomenėje vyraujančių vertinimų amplitudė milžiniška: nuo iškilaus Valstybės kūrėjo, herojaus iki išdaviko ir diktatoriaus.
Diskusijas kursto ne tik Vilniaus miesto tarybos tebetęsiamas ir kaskart naujoje aklavietėje atsiduriantis projektas dėl paminklo A.Smetonai sostinėje, bet ir 2022 m. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, kuris Lietuvos visuomenėje išprovokavo naujų diskusijų apie autoritarinių režimų nusikaltimus ir Lietuvos istorijos tarpsnį su A.Smetonos autoritariniu valdymu.
Istorinės Prezidentūros muziejininkai pasirinko nesivelti į karštas diskusijas viešojoje erdvėje. Buvo nutarta eiti kitu keliu – sukurti naują erdvę kokybiškam istorinės asmenybės ir jo sprendimų pažinimui bei argumentuotoms diskusijoms.
Parodos kuratorės A.Smetonos biografijos tyrinėtojos istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės vadovaujama darbo grupė išskyrė 17 svarbių pasirinkimų, kuriuos teko priimti A. Smetonai asmeniškai arba kolegialiai. Kiekvienas pasirinkimas išnagrinėtas, remiantis istorine medžiaga – archyviniais dokumentais, atsiminimais, moksline istoriografija, parengti „prieš“ ir „už“ argumentai, kurie leidžia suprasti ir asmenybės, ir bendražygių, ir tuomečio politinio konteksto įtaką priimtiems sprendimams.
Parodą iliustruoti padėjo Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kauno apskrities viešosios bibliotekos saugoma ikonografinė bei dokumentinė medžiaga.
Parodoje kalbama apie asmeninius ir politinius pasirinkimus, tačiau A.Smetonos atveju skirtis nėra labai ryški. Asmeniniai sprendimai buvo svarbūs A.Smetonos asmenybės formavimuisi ir tolimesnio gyvenimo kelio krypčiai.
Šiandien galime pasvarstyti, ar būtų A.Smetona iškilęs į politinio elito viršūnes, jeigu dar jaunystėje būtų pasirinkęs kunigystę, o ne pasauliečio kelią. Ar iš viso kalbėtume apie A.Smetoną kaip apie valstybės kūrėją ir politiką, jeigu po studijų Sankt Peterburgo imperatoriškajame universitete jis būtų pasirinkęs vesti įtakingo Sankt Peterburgo advokato dukterį ir likti dirbti uošvio kontoroje? Ar būtų A.Smetona tapęs ryškia politine asmenybe Vilniuje, jei būtų nusprendęs pasitraukti iš miesto artėjant vokiečių kariuomenei 1915 metais?
Politiniai sprendimai lėmė A.Smetonos karjerą ir valstybės ateities kelią. Abu kartus, 1919-aisiais iš Lietuvos Tarybos, o 1926-aisiais iš perversmo organizatorių, gavęs siūlymą tapti Valstybės Prezidentu, A.Smetona svarstė ir šeimos situaciją, ir savo asmenines politines ambicijas, ir susidariusią padėtį valstybėje.
Jei šie politiniai pasirinkimai priklausė daugiau nuo asmens valios, tai kiti sprendimai priimti kolegialiai. Pavyzdžiui, visi trys ultimatumai (Lenkijos, Vokietijos ir Sovietų Sąjungos) svarstyti kartu su bendražygiais, Vyriausybės nariais ir kariuomenės vadovybe. Ar galėjo Prezidento valia lemti kitokius sprendimus – klausimas atviras ir kviečiantis diskutuoti.
Paroda kviečia įsigilinti į 17 problemiškiausių situacijų, pateikia istorinį kontekstą ir argumentus, tačiau niekur neteigia, kad Prezidento A.Smetonos pasirinkimai yra absoliučiai teisingi. Todėl ir parodos lankytojai kviečiami patirti parodą vienu iš trijų siūlomų būdų: tiesiuoju, detektyviniu ir lyginamuoju. Bet kuris pasirinktas kelias leis ne tik geriau pažinti A.Smetonos asmenybę, bet ir pajusti istorinių sprendimų atsakomybės naštą.
Parodos atidarymas – birželio 14 d. (su pakvietimais; pasiteirauti dėl galimybės gauti kvietimą galima birželio 13 d. nuo 9 iki 16 val. tel. 8 37 201778). Lankytojams paroda atvira nuo birželio 15 d.
