Kaip didintų kultūros finansavimą?
Viena opiausių problemų – pernelyg mažas kultūros sektoriaus finansavimas. Kaip sėkmės atveju partijos žadėtų jį didinti?
Anot socialdemokrato, buvusio kultūros ministro Šarūno Biručio, kultūra yra tiesiogiai susijusi su saugumu, todėl šiai partijai tai yra prioritetas.
„Neužtenka skirti pinigų vien kietosioms gynybos priemonėms (raketoms ar apsaugai). Valia gintis – vienas iš svarbiausių dalykų, kuris yra ugdomas per kultūrą, pasididžiavimo jausmą, identiteto įtvirtinimą. Tam pinigų reikia rasti“, – teigė jis.
Rusija, Š.Biručio nuomone, skiria didžiulius pinigus medijoms: „Jie sugebėjo savo žmones taip nuteikti, kad dabar net ne nuo Vladimiro Putino, o nuo visos Rusijos žmonių priklauso mūsų likimas.“
Taigi, gynybai skiriamus pinigus, politiko teigimu, galima panaudoti didesniam kultūros finansavimui.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į kultūros ministrus Benjaminas Želvys sutinka, kad reikia didinti kultūros darbuotojų atlyginimus, mat šie yra mažesni už Lietuvos atlyginimų vidurkį. Visgi paklaustas, kokiomis priemonėmis jį didintų, B.Želvys konkretaus atsakymo neturėjo: „Iš kur tuos pinigus paimti, tai aš negaliu pasakyti, nes nesu įgaliotas šitokį dalyką spręsti. Bet kultūros darbuotojams ir finansavimą, ir visa kita, reikia būtinai didinti.“
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis aiškino, jog nepriklausomai nuo to, ar partiją lydės sėkmė, ar ne, biudžetas kitiems metams jau bus suformuotas, mat Vyriausybė šiuo metu prie to dirba.
Nors, V.Juozapaičio teigimu, kol kas ką nors numatyti sunku, tačiau vizija matoma: „Mano įsitikinimu, kultūros finansavimas tikrai negali mažėti ir tikrai neturėtų stovėti vietoje, nes gyvenimas juda, ekonomika auga. Kol kas mūsų Vyriausybė, sakyčiau, Kultūrai skyrė ypatingesnį dėmesį, pajutome tikrai ryškų atlygių padidinimą, buvo investuota į infrastruktūrą – naujų salių, teatrų, muziejų atidarymą, tiek naujų, tiek restauruotų. Tačiau didinimas vis tiek turėtų būti, bet, be abejonės, jis turi savo ribas ir priklausys nuo to, kuo mes papildysime biudžetą.“
TS-LKD atstovas pabrėžia, kad norint biudžetą ir finansavimą didinti, yra privaloma peržiūrėti Lietuvos mokestinę sistemą, priimti tam tikras reformas. Pasak V.Juozapaičio, svarbiausia, į biudžetą sunešti daugiau pinigų, kuriuos būtų galima perskirstyti: „Mes negalime iš piniginės paimti daugiau, nei ten yra.“
Be to, jo nuomone, skolinimasis nėra racionalus sprendimas. Jis pažymėjo, jog ekonomikos augimo prognozė gali būti vienokia, o reali situacija – visai kitokia. V.Juozapaitis taip pat akcentavo, kad platesnių diskusijų finansavimo klausimais teks dar palaukti: „Reikia sulaukti bent jau pirminio biudžeto įstatymo projekto ir tada matysime realius pokyčius, kiek ir kam gali būti skirta.“
Galima Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kultūros ministrė Aušrinė Norkienė tikino, kad jos partija sieks, kad bendrasis kultūros finansavimas nuo BVP didėtų bent 0,3 procento.
„Sieksime, kad kultūros sektorius per Kultūros tarybas gautų didesnį finansavimą, kad valstybė daugiau investuotų į kultūros infrastruktūrą, meno ir kultūros projektus bei iniciatyvas tam, kad išaugtų kultūros sektoriaus sukuriama BVP dalis. Sudarysime teisines sąlygas, kad kultūros darbuotojų atlyginimai būtų konkurencingi šalies mastu. Audituosime naujai įsteigto Medijų fondo veiklą ir teiksime atitinkamus pakeitimus, jei bus būtina.“
Liberalų sąjūdžio narys, kultūros ministras Simonas Kairys atkreipė dėmesį į neseniai patvirtintą Kultūros politikos pagrindų įstatymą, kuriame finansavimo priemonės jau yra įtvirtintos.
„Kol mes suvoksime kultūrą, kaip administruojamą sritį, tol mums bus labai sunku kalbėti apie didesnį finansavimą. Tam ir buvo sutelktos visos jėgos, kad šis įstatymas būtų priimtas ir iš esmės keistų kultūros vaidmenį, įtvirtintų kultūrą kaip horizontalią vertybę, apibrėžtų kultūros santykį su kitomis viešosios politikos sritimis (nuo aplinkosaugos, ekonomikos iki švietimo), nevyriausybinių organizacijų poreikiais ir t.t.“ – komentavo S.Kairys.
Kaip teigė politikas, jau esama projektų, kuriuos tiesiog reikėtų plėsti. Čia jis įvardijo Socialinį receptą, Kultūros pasą, Nacionalinį architektūros institutą. Tai yra bendri projektai su kitomis ministerijomis ir kurioms buvo skirtas papildomas finansavimas.
„Iš principo, reikėtų keisti kultūros pozicionavimą, kad kitos sritys kultūrą matytų kaip įrankį jų problematikai lengvinti“, – sakė S.Kairys.
Liberalas pabrėžė, kad kitą kadenciją kultūros sritis ir taip turės daugiau finansavimo: „Reikės iki galo panaudoti lėšas, pavyzdžiui, 30 milijonų, skirtų e.kultūrai, 28 milijonus, skirtus kultūrinėms ir kūrybinėms industrijoms ir jų plėtrai. Šie dalykai yra sudėlioti dabar, bet realūs pinigai pasieks kitą kadenciją.“
„Kalbant apie darbo užmokesčio didinimą, išlaikyti šios Vyriausybės tempą bus iššūkis“, – teigė jis.
„Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė mato kelis būdus, kaip padidinti kultūros finansavimą.
Pirma – augančios ekonomikos suspėjimas su kultūros finansavimu: „Aišku, įstatymas neleidžia įrašyti konkretaus procento, bet partijų susitarimas skirti tam tikrą procentą nuo BVP kultūrai galėtų būti.“
„Kultūra taip pat galėtų būti įgalinta uždirbti tam tikras lėšas pati. Matyčiau galimybių sudarymą dailininkams ir kitiems meno artistams vykdyti tam tikras programas, tokias kaip, tarkime, kultūros pasas senjorams (ką mūsų partija ir siūlo), – kalbėjo politikė. – Moksleivių kultūros paso pavyzdžiu būtų kuriama tam tikra fiksuota lėšų suma senjorui. Ją jis galėtų išnaudoti kultūros paslaugoms gauti.“
Taip, A.Širinskienės požiūriu, mažėtų atskirtis regionuose, ten atsirastų didesnė renginių paklausa, o menininkai galėtų patys užsidirbti.
Ji taip pat matytų kultūros atašė funkcijos plėtimą, kuris, pašnekovės teigimu, dabar yra mažas. Tai padėtų užsienio vartotojui pasiūlyti lietuvišką meną.
Vilniaus miesto tarybos Laisvės partijos frakcijos seniūnė Erika Kuročkina 15min sakė, kad pastaraisiais metais „kultūros sektorius buvo paliktas nuošalyje ir nejuto tokio reikšmingo finansavo didėjimo“.
„Todėl, formuojant ateinančių metų biudžetus sieksime, kad kultūros sektorius būtų adekvačiau finansuojamas. Konkreti asignavimų dalis priklausys nuo politinės diskusijos Seime tvirtinant naują biudžetą“, – komentavo ji.
Ji išskyrė kelias priemones, kuriomis būtų galima padidinti kultūros finansavimą. Pirmasis – Regionų inovacijų ir kultūros skatinimo programą: „Ji skatintų regionų ekonominį ir kultūrinį augimą per vietos bendruomenių įtraukimą ir inovacijas. Kiekvienais metais skirtinguose Lietuvos regionuose būtų organizuojamas konkursas, kurio metu gyventojai pristatytų savo verslo ir kultūrines idėjas specialiai komisijai.“
Antra, žada inicijuoti Kūrybinių laboratorijų programą, skirtą kūrybinių laboratorijų ir inkubatorių steigimui bei veiklos palaikymui: „Šios laboratorijos veiks kaip inovacijų centrai, kur menininkai, kūrėjai ir kiti kūrybinių industrijų atstovai galės eksperimentuoti su naujomis idėjomis, metodais ir technologijomis.“
E.Kuročkinos teigimu, papildomai reikalingas specialus fondas, skirtas talentingiems menininkams ir kūrėjams, kuris remtų jų dalyvavimą tarptautiniuose rezidencijų, mainų programose ir festivaliuose: „Tai padėtų Lietuvos kūrėjams įgyti tarptautinės patirties, plėtoti savo kūrybinius įgūdžius ir užmegzti vertingus ryšius su užsienio kolegomis.“
Politikė taip pat pridūrė, kad „per pastaruosius 4 metus valstybės biudžeto lėšų surinkimas padidėjo nuo 13 iki 17 mlrd. eurų, o dabartinės ekonomikos prognozės artimiausiais metais žada 2–3 proc. BVP augimą, tad papildomam kultūros finansavimui visiškai pakanka paskirstyti surinktas lėšas iš BVP augimo“.
Memorialinių muziejų likimas
Pavasarį literatų bendruomenėje kilo sujudimas dėl trijų memorialinių muziejų – Vinco Krėvės-Mickevičiaus, Vinco Mykolaičio-Putino butų bei Venclovų namų. Duodamas interviu 15min Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Tadas Rimdžius prasitarė, kad šie muziejai bus likviduojami, tačiau šią informaciją vėliau paneigė vicemerė Simona Bieliūnė. Visgi, situacija kas bus daroma su šiais memorialiniais muziejais, kol kas lieka neaiški.
Nors daugiausia šiuo klausimu atsakomybės skrieja savivaldybės pusėn, partijos taip pat gali daryti įtaką sprendimams, garsiai išreikšdamos savo nuomonę.
Š.Birutis teigė, kad socialdemokratai norėtų, kad jie išliktų: „Kad ir kokia istorija būtų skausminga, istorija yra istorija. Ji turi atspindėti mūsų pragyventus laikotarpius, kūrėjus su visomis nuodėmėmis ir nukrypimais. Žmonės turi žinoti realų jų veidą, bet ir kūrybą.“
Jo teigimu, dabar yra ir kitų asmenybių, kurias „bandoma ištrinti“. Tarp jų – Salomėja Nėris, Justinas Marcinkevičius ir kiti.
B.Želvio teigimu, sprendžiant memorialinių muziejų likimą, reiktų atsižvelgti į tai, kokią meninę vertę paliko žmonės, kurių atminimui paskirti muziejai, kiek jie yra pasitarnavę Lietuvos kultūrai. Nors, pasak jo, diskusijų dėl memorialinių muziejų likimo būta, tačiau tikslaus plano jis įvardinti negali: „Iš peties kirsti tikrai nesinorėtų, tai turėtų įvertinti istorikai ir specialistai. Ne vienas žmogus turi priimti sprendimą dėl tokių reikalų.“
Paklaustas apie memorialinių muziejų, tokių kaip Venclovų namai, Vinco Krėvės-Mickevičiaus bei Vinco Mykolaičio-Putino butai, likimą, V.Juozapaitis akcentavo tik Venclovų namus. TS-LKD atstovas pabrėžė, kad memorialinių muziejų likimas, pirmiausiai, yra savivaldos, o ne partijos reikalas: „Mes galime pasakyti savo nuomonę, bet nebūtinai jos bus paisoma savivaldos lygmeniu.“
Nepaisant to, V.Juozapaitis aiškino, jog Venclovų namai neturėtų būti naikinami. Kaip teigia jis, muziejus turėtų būti reorganizuojamas: „Jeigu klausiate mano asmeninės nuomonės, manyčiau, kad būtent Venclovų namai turėtų būti reorganizuojami, atsižvelgiant į tas aplinkybes, kam jie yra skirti ir kokie yra Antano Venclovos nuopelnai Lietuvos valstybei.“
Pasak TS-LKD atstovo, kalbant apie Tomą Venclovą, būtų neteisinga ruošti memorialinį butą šiam žmogui esant gyvam. Nepaisant to, pašnekovas pabrėžė, kad galutinis sprendimas dėl muziejaus likimo priklausys nuo savivaldybės.
Aušrinė Norkienė 15min teigė, kad Vinco Krėvės-Mickevičiaus, Vinco Mykolaičio-Putino memorialiniai muziejai turėtų likti ir ji nemato priežasčių, kodėl jie turėtų būti uždaryti. Tačiau Venclovų namų-muziejaus likvidavimui ji pritartų.
„Čia yra mano asmeninė nuomonė. Antanas Venclova buvo vienas iš tų, kuris į Lietuvą nešė bolševizmą“, – teigė ji.
„Iš tiesų, šiuos sprendimus turėtų priimti istorikai ir apskritai faktus žinantys specialistai“, – pabrėžė politikė.
Kaip teigė S.Kairys į šį klausimą norėjo pažvelgti ne kaip į detalę, bet kaip visumą: „Memorialiniai muziejai patiria iššūkių. Kalbant apie anuos tris muziejus, savivaldybė, ko gero, matė jų lankomumą, patrauklumą, aktualumą ir tiesiog siūlo naujas veiklos formas, į kurių paieškas ministerija turėtų žiūrėti palankiai. Tai nereiškia, kad ant šių memorialinių muziejų kabės spynos. Tai reiškia, kad jie bandys ieškoti savo vietos po saule šiandieninėje situacijoje.“
Visgi, politikas išskyrė Venclovų muziejų, kurį, pasak jo, liečia desovietizacijos procesas: „Kalbant apie pastarąjį procesą, politikai neturėtų nueiti į detales, o tiesiog rūpintis procesu, kaip tokie klausimai turi būti svarstomi, kaip įtraukti ekspertus, kaip išgaudyti sistemoje neveikiančius blogus dalykus <...>.“
A.Širinskienės teigimu, jos atstovaujama partija nemano, kad reikėtų naikinti muziejus. Čia politikė prisiminė ir rugpjūčio pradžioje paskelbtą desovietizacijos komisijos sprendimą nukelti Salomėjos Nėries paminklą sostinėje.
„Mes suprantame, kad buvo tam tikras Lietuvos istorijos momentas, kurį dabar visi stengiasi pamiršti, bet iš to tarpsnio galima ir mokytis. Kas trukdo palikti S.Nėries skulptūrą, tačiau prie jos pridėti paaiškinimo apie jos padarytas klaidas lenteles. Lygiai tas pats galioja su jūsų paminėtais trimis asmenimis. Jie įamžinti per memorialinius namus“, – teigė A.Širinskienė.
Kaip teigė E.Kuročkina, Laisvės partijos nuomone, Vilniaus kultūrinis ir istorinis tapatumas turi būti saugomas: Dėl šios priežasties bet kokie sprendimai, susiję su įstaigų likvidavimu ar jų perkėlimu, turi būti pasverti ir atliepti visuomenės lūkesčiai bei saugomas mūsų sostinės identitetas. Iš tikrųjų šioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kadencijoje yra nemažai kalbama apie poreikį optimizuoti tiek kultūros įstaigų, tiek neformalaus ugdymo įstaigų veiklą, ją efektyvinti.“
Ji taip pat pridūrė, kad kalbant apie minėtų memorialinių muziejų likvidavimo klausimą – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijoje šis klausimas svarstomas nebuvo, Taryboje taip pat: „Kol kas Taryboje yra kalbama bei jau priimti atitinkami sprendimai dėl Vilniaus miesto muziejų valdymo optimizavimo, o tris memorialinius muziejus nuspręsta prijungti prie organizacijos „Vilnius UNESCO literatūros miestas“.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai
Po ilgų diskusijų Vyriausybė liepos pabaigoje priėmė sprendimą dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų. Kaip anksčiau rašė 15min, darbo grupės siūlymu, ne mažiau kaip 75 proc. memorialo turėtų būti skiriama žydų kapinėms, jose palaidotiems asmenims bei žydų gyvenimui Vilniuje šių buvusių kapinių gyvavimo laikotarpiu. Ne daugiau kaip 25 proc. – sovietinei kapinių išniekinimo politikai, pastato istorijai, jo vaidmeniui Lietuvos nepriklausomybės judėjime.
Partijų atstovai atsakė, ką jie mano apie tokį sprendimą ir kas galėtų būti daroma su šia teritorija.
Š.Biručio požiūriu, teisingiausias buvo ankstesnis sprendimas, kuriuo buvo numatyta Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įkurti Kongresų rūmus: „O istorinei atminčiai turėtų būti skirta šiek tiek [dėmesio]. Be abejo, mūsų Sąjūdžio, nepriklausomybės kelias galėtų ten atsispindėti, nes tai buvo esminis lūžis [mūsų istorijoje]. Be abejo, tai reikia išnaudoti, nes kas vyksta dabar, tai... viskas tiesiog apleista.“
„O sprendimas atiduoti aną pastatą žydų bendruomenei yra nesusipratimas, nes jų įprasminimui turime pakankamai vietų, muziejų, juolab dabar Šeduvoje statomas „Dingęs štetlas“, – teigė socialdemokratas.
Paklaustas apie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų ateitį B.Želvys tikina, jog siūlymas čia padaryti žydų memorialinį muziejų yra svarstomas. Nepaisant to, kitų alternatyvių siūlymų jis nepateikia: „Sunku dabar iš karto atsakyti, nesu įsigilinęs į šitą klausimą, reikėtų įsigilinti daugiau. Bet žydų memorialinis muziejus yra vienas iš diskutuotinų būdų, kas Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose galėtų būti.“
Kaip pasakojo V.Juozapaitis, pastaruoju metu Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje buvo siūloma įrengti memorialą žydų genocido aukoms, mat rūmai yra pastatyti ant senųjų žydų kapinių. TS-LKD atstovo teigimu, tiek Lietuvos, tiek pasaulio žydų bendruomenės kreipiasi ir prašo šios vietos neliesti, kad mirusiųjų sielos čia galėtų ramiai ilsėtis. Nepaisant to, V.Juozapaitis baiminasi: „Kiek tai yra realu, aš neįsivaizduoju, nes mes matome, kas šiandien darosi prie Sporto rūmų – net nepilnamečiai vaikai buriasi į gaujas ir niokoja pastatą, kuris taip pat yra ir Kultūros paveldo objektas.“
V.Juozapaitis akcentavo, kad vis dėlto pramogų vietos įgyvendinimas Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose yra abejotinas, nebent Vyriausybė nuspręstų kitaip: „Bet šiandien krypstama į tai, kad ten turėtų būti rimties vieta, nes kapinių vietoje pramogauti nėra priimtina.“
Kaip teigė A.Norkienė, ilgus metus truko svarstymai ką daryti ir kas šioje vietoje turi atsirasti: „Miesto širdyje stovintis pastatas vaiduoklis bado akis. Norisi tikėti, kad šis sprendimas, kuris liepos gale priimtas, yra gerai apsvarstytas, bet diskutuota su visuomene taip ir nebuvo. Kažkur kažkas nusprendė, o visuomenė nieko nežino.“
S.Kairio žodžiais, „žydų kapinės toje vietoje suformuoja tam tikrą atmosferą“, todėl neturint plataus sutarimo dėl šios vietos priimti sprendimą yra neįmanoma.
„Manau, Vyriausybė tą ir konstatavo – vienintelė įmanoma kryptis yra atspindėti ne tik žydų istoriją, bet ir sovietinę kapų išniekinimo politiką Lietuvoje. Ji tokia ir buvo, bet mes dar ne iki galo ją suprantame. Manau, dabartinė kryptis yra gera“, – kalbėjo politikas.
„Mano galva, reikia neįsivaizduoti, kad kažkoks kitas scenarijus toje vietoje yra galimas. Vis dėlto, tai yra vieta, kuri reikalauja didelio dėmesio, pagarbos, tad labai jautriai reikia laviruoti su visais ateities planais, – tęsė jis. – Akivaizdu, kad kita kadencija turės pabaigti darbus kalbant apie galutinį krypties išryškinimą, tarptautinių ekspertų sutelkimą, derybinius procesus ir t.t.“
„Visi suprantame, kad kapinės yra ta vieta, kuri turi būti įprasminta ir prižiūrėta, nes palaidoti žmonės yra mūsų istorijos dalis, juolab kad sovietmečiu daug tokių kapinių buvo sunaikinta: ne tik žydų tautybės žmonių, bet ir lietuviškų kapinių <...>. Šis barbarizmas turi būti atsimenamas, kaip tam tikra pamoka ateities kartoms“, – komentavo A.Širinskienė.
Jos nuomone, reikalingas įamžinimas ir Sąjūdžio kartai: „Šie rūmai yra susiję su Sąjūdžio atsiradimu, jo suvažiavimais. Jeigu atsirastų kokia atminimo kompozicija ar paminklas, tai būtų tikrai sąžininga. Tai tikrai nesipjauna su kapinių vietos pažymėjimu.“
Bet ar pastatas turėtų išlikti? „Čia turėtų pasisakyti architektų bendruomenė, o ne politikai. Visi suprantame, kad jis yra tikrai gana sunkios avarinės būklės. Natūralu, kad kyla klausimas, ar toks pastatas yra funkciškai reikalingas. Kadangi jis nenaudojamas, tai spėčiau, kad jis nėra didžiausio reikalingumo Vilniaus mieste“, – tęsė politikė.
„Laisvės partijos nuomone, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje turi atsirasti erdvė, kuri tinkamai reprezentuotų Vilniaus miestą. Tai yra miesto centras, šalia gyvenamieji namai, vaikų žaidimo aikštelės, gyventojų laisvalaikio erdvės, todėl iš tikrųjų nepateisinama, kad tiek laiko nėra priimama konkrečių sprendimų dėl šios teritorijos įveiklinimo bei įprasminimo. Miesto Taryboje šių klausimų nesame aptarinėję, tikimės diskusijos bei sprendimų, kurie atlieptų visuomenės lūkesčius bei įprasmintų Vilniaus istoriją“, – teigė E.Kuročkina.
