Kūrėjai savo iniciatyvoms gavo 32,5 proc. Lietuvos kultūros tarybos lėšų
Analizė atskleidė, kad 2023 m. kūrėjams (kuriantiems ar atliekantiems meno kūrinius) ar jų kolektyvams organizacijų projektuose ir stipendijose vidutiniškai išmokėta 32,5 proc. viso Lietuvos kultūros tarybos skirto finansavimo. Ši suma siekė apie 6,85 mln. eurų.
Lyginant su 2022 m., meno sričių konkursuose kūrėjams skirta dalis sumažėjo 2,5 proc., tačiau strateginio finansavimo programose išaugo 4,15 proc.
Vis dėlto, tai nėra ryškūs pasikeitimai ir jie galėjo būti nulemti tiek natūralių pokyčių, tiek skirtingų absoliučių finansavimo sumų. Todėl tendencijai nustatyti reikia ilgesnio laikotarpio.
Didžiausia finansavimo dalis kūrėjams atiteko programoje „Tolygi kultūrinė raida“, kurioje jiems buvo skirta net 44 proc. visų gautų lėšų.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad biudžetinio sektoriaus organizacijos, gavusios 78 proc. viso programos finansavimo, galėjo laisviau paskirstyti lėšas tiesioginėms projektų reikmėms, tačiau šios tendencijos būdingos tik minėtos programos projektuose.
Kitose programose kūrėjų atlygių paskirstymas biudžetiniame ir nevyriausybiniame sektoriuose išliko panašus. Vienas galimų to paaiškinimų – projekto įgyvendinimo forma. Apie 37,5 proc. viso „Tolygios kultūrinės raidos“ programos finansavimo buvo skirta festivaliams organizuoti. Palyginimui, meno sričių konkursuose ir strateginiame finansavime festivaliams skirta apie 26 proc., o kitose programose – 10 proc. finansavimo.
Vis dėlto, kai kurių meno sričių ir kitų programų projektų vykdytojai taip pat skyrė didesnę dalį kūrėjams. Pavyzdžiui, scenos meno ir muzikos sričių konkursuose atlygiai kūrėjams sudarė atitinkamai 48 proc. ir 43 proc. Lietuvos kultūros tarybos skirto finansavimo. Kitose programose, pavyzdžiui, „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“, kūrėjams buvo skirta net 62 proc. viso programos biudžeto.
75 proc. kūrėjų atlygių siekė iki 1 000 eurų
Iš 2023 m. Lietuvos kultūros tarybos paskirstytų lėšų kūrėjus iš viso pasiekė 6,85 mln. eurų. Iš jų 3 mln. eurų, skirtų organizacijų projektams, pasiekė 4 653 individualius kūrėjus, taip pat 1,4 mln. eurų skirti individualioms meno sričių stipendijoms, kurios teko 389 kūrėjams. O kūrėjų kolektyvams (daugiau nei vienam asmeniui sumokėtas atlygis) skirta 2,46 mln. eurų.
Didžiausia Lietuvos kultūros tarybos finansavimo dalis individualių kūrėjų atlygiams bei stipendijoms teko dailės srityje – 31 proc., tuo tarpu mažiausia (11 proc.) – architektūroje. Ką šie skaičiai reiškia individualiam kūrėjui?
Pažvelgus į vidutinį atlygį, situacija tampa sudėtingesnė: atlygio mediana projektuose siekia iki 350 eurų asmeniui. Įvertinus, kad kūrinio, meninės veiklos ar atlikimo apimtis, trukmė gali būti nuo kelių minučių pasirodymo iki mėnesius trunkančio sukūrimo, o reikalingos kompetencijos (meistriškumas) ar pačio kūrėjo žinomumas ir meninė vertė skiriasi – tai daug ar mažai? Tam tikrą atsakymą galėtų suteikti atlygių pasiskirstymas ir kokybinis vertinimas.
Atlygių sumos 2023 m. svyravo nuo 12 eurų už autorinį straipsnį iki 10,5 tūkst. eurų šokio spektaklio kūrėjui ar 17 tūkst. eurų už filmų gamybą. 2022 m. atlygių intervalas buvo panašiai platus – nuo 12 eurų iki 10,6 tūkst. eurų.
Tarp atskirų kultūros sričių, šokyje pusės kūrėjų atlygis projekto metu mokėtas iš tarybos lėšų buvo didžiausias – iki 638 eurų. Ši suma apėmė, pavyzdžiui, vaidmens spektakliui sukūrimą ir atlikimą, penkis pasirodymus bei paskaitų dėstymą.
Mažiausia atlygio mediana buvo literatūroje – 150 eurų už autorinės programos sudarymą ir atlikimą ar dalyvavimą diskusijose. Be to, 75 proc. kūrėjų atlygių visose srityse, išskyrus šokį, neviršijo 1 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad projektai dažniausiai truko iki 7 mėnesių, šie atlygiai tikrai galėtų atrodyti nepakankami.
„Sodros“ duomenimis: vidutinės meno kūrėjų mėnesinės pajamos mažesnės nei bendras šalies vidurkis
Mūsų atlikta analizė pirmiausia gali atskleisti tik tarybos skirtą finansavimą, tekusį kūrėjams. Žinoma, tą svarbu žinoti, bet išsamiau įvertinti kūrėjų gerovę ir gaunamas pajamas galės tik „Menininkų kūrybinės ir ekonominės aplinkos vertinimas“ (tikimės, jis pasirodys kitais metais) arba kitų valstybinių institucijų duomenys. Dėl to pažvelgėme ir į „Sodros“ viešai prieinamą informaciją, kuri apima visas apskaitomas asmenų pajamas ir suteikia žinių apie atlygius.
„Sodros“ duomenimis, 2023 m. asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines ar atlikėjo sutartis, vidutinis mėnesinis atlygis siekė apie 440 eurų. Iš jų dirbančių pagal atlikėjo sutartis vidutiniškai gavo 256 eurus, o autorines – 456 eurus.
Tačiau tarybai pateiktose ataskaitose matome, kad dauguma kūrėjų gavo pajamas pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, todėl tik autorinės ir atlikimo sutartys nepateikia pilno kūrėjų ekonomikos vaizdo.
Vietoj to, „Sodros“ duomenys pagal kūrėjų profesijas ir visas santykio su darbdavių rūšis, parodo, kad vidutinės meno kūrėjų mėnesinės pajamos siekė nuo 1 438 iki 2 090 eurų (bruto).
Mažiausiai gavo kūrėjai Marijampolės, o daugiausiai – Vilniaus apskrityse. Bendrai, moterų pajamos buvo nuo 1 335 iki 1 961 eurų, o vyrų – nuo 1 649 iki 2 468 eurų, priklausomai nuo profesijos. Daugiau nei pusės profesijų pajamos buvo mažesnės nei vidutinės mėnesinės pajamos Lietuvoje, kurios 2023 m. sudarė 2 060 eurų.
Įdomu, kad pagal „Sodros“ duomenis didžiausius atlygius gavo rašytojai ir kitų tekstų autoriai, o mažiausius – šokėjai ir choreografai. Šie duomenys skyrėsi nuo tarybai projektų vykdytojų pateiktų ataskaitų, kuriose šokėjai buvo vieni iš geriausiai apmokamų kūrėjų.
Šie netolygumai galėjo atsirasti dėl skirtingų metodikų: taryba skaičiuoja medianą, kuri ne tokia jautri ypač dideliems (ar ypač mažiems) uždarbiams, o „Sodra“ skaičiuoja vidurkius.
Nepaisant to, šie neatitikimai verti dėmesio ir ateityje galėtų nurodyti tendencijas, pavyzdžiui, kad tarybos finansavimas dažniau skiriamas toms sritims, kuriose kūrėjai bendrai uždirba mažiau, arba kad kai kurių sričių projektai reikalauja daug darbo, bet už jį tenka mažesnis atlygis.
Atlygių stebėjimas, o kas toliau?
Atlikus „Sodros“ duomenų apie atlygius analizę, išryškėjo dar kompleksiškesnės problemos: netolygus pasiskirstymas meno srityse, savivaldybėse ir tarp skirtingų lyčių. Šie klausimai yra dar sudėtingesni nei vien atlygių pasiskirstymas tarybos finansuojamuose projektuose. Analizėje jų detaliai nevertinome, palikdami juos gilesnėms studijoms, pavyzdžiui, jau minėtam „Menininkų kūrybinės ir ekonominės aplinkos vertinimui“.
Nors duomenų trūkumas ar nevienareikšmis vertinimas galėtų kelti diskusijas dėl mūsų atliktos analizės, tačiau ją atlikti verta ir svarbu. Šios ir kitos analizės, stebinčios kūrėjų gerovę, po truputį gali priartinti prie realesnio situacijos matymo, padėti tobulinti tyrimų metodus, siekti teisingesnio tarybos finansavimo paskirstymo ir skatinti drąsesnes bei argumentuotas diskusijas apie kūrėjų padėtį Lietuvoje. Kaip pastebėjo vienas šių metų Lietuvos kultūros tarybos forumo dalyvis: dar prieš kelerius metus buvo klausiama, ar apskritai reikia mokėti kūrėjams už jų darbą, o šiandien klausiama, ar mokamas atlygis yra teisingas.
Detali analizė ir jos metodologija yra rengiama ir bus paskelbta netrukus.
