Kuratorė Neringa Bumblienė – apie „Kopą“ bei Cecilios Alemani darbą

15min klausia meno ir kultūros žmonių, kokie filmai, knygos, muzika ir kita kūryba įkvepia juos šiomis dienomis. Šį kartą savo mėgstama kūryba dalijasi kuratorė Neringa Bumblienė.
Neringa Bumblienė
Neringa Bumblienė / 15min nuotr.

Literatūra / „Kopa“

N.Bumblienė turi daug mėgiamų knygų, kurios ją įkvėpė ir palaikė įvairiais gyvenimo momentais. Dėl darbo pobūdžio ji skaito nemažai kultūros, socialinės, mokslo teorijos. „Tačiau kalbant apie grožinę literatūrą mane nuo paauglystės žavi ir traukia knygos apie žmonių stiprybę, vidinį susitelkimą ir išmintį“, – teigė ji.

„Labai didelę įtaką tuomet padarė amerikiečių autoriaus Carloso Castanedos knygos apie jo šamanistinį mokymąsi su centrinės Amerikos raganiais, o ypač – knygose išplėtota kario kovotojo linija. Apie tai, kad karys žino – jo mirtis yra per ištiestos rankos atstumą, o visi keliai veda į niekur. Tačiau vieni jų turi širdį, o kiti – ne.“

„Šiuo metu skaitau Franko Herberto legendinę mokslinės fantastikos knygą „Kopa“. Neseniai kino teatruose buvo rodomas pagal knygos pirmą dalį pastatytas režisieriaus Denio Villeneuve'o filmas tuo pačiu pavadinimu. Puikus filmas ir nuostabi knyga! Apie žmogaus jautrumą, vidinę stiprybę, savo baimių nugalėjimą ir ryžtingą ėjimą į priekį savo autentišku keliu. Ji mane įkvėpė, palaikė ir padrąsino, kai ruošiausi atidaryti Lietuvos nacionalinį paviljoną Venecijos meno bienalėje.“

Clinic 212 nuotr./Paulas (akt. Timothée Chalamet) ir jo motina (akt. Rebecca Ferguson) filme „Kopa“
Clinic 212 nuotr./Paulas (akt. Timothée Chalamet) ir jo motina (akt. Rebecca Ferguson) filme „Kopa“

Kinas / „Memoria“

Su filmais taip pat, kaip su knygomis – mėgstu daug ir įvairių, tikino kuratorė.

„Jau minėjau „Kopą“, tačiau pastaruoju metu mano minčių neapleidžia prieš pat mėnesiui išvažiuojant į Veneciją „Kino pavasaryje“ matytas Tailando režisieriaus Apichatpongo Weerasethakulo naujas filmas „Memoria“. Seniai seku šį kūrėją ir labai laukiau jo naujo filmo. Jis – apie tylą, įsiklausymą į save ir atsiliepimą į savo, kartais beprotiškiausią, vidinį šauksmą. Filmas labai gražus, lėtas, su dideliu dėmesiu garso takeliui. Jame vaidina nežemiškoji britė Tilda Swinton.

Nuo vaikystės turiu panikos priepuolius, kuriuos iš dalies išprovokuoja žemi, pasikartojantys garsai. Todėl „Memoria“ palietė mane įvairiais aspektais. Tai vienas iš tų filmų, kuriuos noriu žiūrėti daug kartų. Tačiau jį, beje, kaip ir „Kopą“, svarbu patirti kino teatre.“

VIDEO: Memoria I KINO PAVASARIS 2022

Teatras / LNOBT

„Mano vyras mėgsta pajuokauti, kad jo mėgstamiausias teatras yra kino teatras. Nežinau, ar tikrai galiu tam pritarti, tačiau spektakliuose lankausi retai. Kažkaip netraukia manęs ir niekada labai nežavėjo...

Tačiau mėgstu operą. Dėl bendro reginio, didelių ambicijų, kostiumų, muzikos. Labai džiaugiuosi, kad Vilniuje turime tokį gražų, architektės Elenos Nijolės Bučiūtės projektuotą operai skirtą pastatą, į kurį vien nueiti visuomet yra šventė.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./ Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
Luko Balandžio / 15min nuotr./ Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

Muzika / „The Cactus Blossoms“

„Mano vyras yra tikras melomanas, turintis gana rimtą plokštelių kolekciją. Dažnai jam palieku parinkti muzikinį namų garso takelį.

Mėgstu įvairią kokybišką muziką, tai yra nuo klasikinės iki šiuolaikinės, o klausausi pagal nuotaiką ir kontekstą. Pastarąsias dienas vis užsidėdavau amerikiečių indie roko grupės „The Cactus Blossoms“ albumą, tačiau dar bandau suprasti, kodėl....“

Paroda / „The Milk of Dreams“

„Esu šiuolaikinio meno parodų kuratorė. Daug jų matau ir daug sukuriu pati. Tai mano darbas ir aistra. Vos prieš kelias dienas grįžau iš Venecijos. Nors mintyse dar iš dalies esu tenai.

Sužavėjo šių metų Venecijos meno bienalės pagrindinės parodos kuratorės Cecilios Alemani darbas „The Milk of Dreams“ – šitiek įstabių kūrinių nuo XVIII a. iki šių dienų, sukurtų įvairiausiose pasaulio vietose, kalbančių apie mus, mūsų šaknis, istoriją, dabartį ir ateitį. Apie tai, kaip mes gyvename, išgyvename ir kas mus veda į priekį. Pirmą kartą bienalės istorijoje dauguma dalyvaujančių kūrėjų yra moterys. Daug rankų darbo, meistrystės, technikų ir spalvų. Tikras džiaugsmas akims, ausims, protui ir sielai. Visiems labai rekomenduoju.

Taip pat Venecijoje labai kviečiu aplankyti mano kuruotą Lietuvos nacionalinį paviljoną, pristatantį menininko Roberto Narkaus kompleksišką kūrinį „Gut Feeling“ (nuojauta). Dirbome prie jo daugiau nei dvejus metus – ir per koronaviruso pandemiją, ir karo Ukrainoje metu. Paviljoną sudaro dvi patalpos, kuriose įsikūręs siurrealistinis fabrikas, iš vietoje išgaunamų invazinės rūšies fermentuotų jūržolių gaminantis mūsų nuojautą ir vidinį balsą skatinantį eliksyrą.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų