1
Knyga / „Klausymo ragelis“
Kuratorė pasakojo, kad turi šventą įsitikinimą, kad knygos pačios tinkamu laiku ir vietoje pasirenka žmogų, todėl žodį „mėgstamiausia“ norėtų pakeisti į „didžiausią įtaką padariusią istoriją“.
Prieš dvejus metus į jos rankas pateko Aynos Rand romanas „Šaltinis“:
Tačiau, kodėl mums kažkada buvo leista patikėti, kad sėkmė yra patogi?
„Pagrindinis veikėjas – Hovardas Rorkas – architektas, įkūnijantis kūrėją su stipria, autentiška vidine ašimi. Nepaklusdamas stereotipams ir neišduodamas savo gilaus suvokimo apie meną, jis atsisako mėgdžioti daugumos „sėkmingųjų“ priimtas architektūros stiliaus normas. Ribinės aplinkybės yra neišvengiamos, o didelis talentas virsta labiau destruktyviu ginklu nei protesto forma. Tačiau, kodėl mums kažkada buvo leista patikėti, kad sėkmė yra patogi? Nežinau, bet esu įsitikinusi, jog būtent ji veda prie savęs pažinimo šaltinio. O jame ir slypi visos mūsų galybės, energija ir gyvybinė gija.“
Kaip didelį atradimą ir vasaros džiaugsmą, kuratorė mini tarpukario siurrealistės tapytojos ir rašytos Leonoros Carrington knygą „Klausymo ragelis“:
Ši knyga yra garantuotas vaizduotės pakutenimas ir susidūrimas su realybe vienu metu.
„Būtent šios autorės tekstai inspiravo šių metų 59-osios Venecijos meno bienalės kuratorę Cecilia Alemani „The Milk of Dreams“ temai ir pavadinimui. Kita vertus, tai, kas dabar vyksta pasaulyje (ekologinės katastrofos ir geopolitinė situacija), primena siurrealistinį gyvenimo scenarijų. Ši knyga yra garantuotas vaizduotės pakutenimas ir susidūrimas su realybe vienu metu. Ir vėlgi kvietimas susitikti su savo tikruoju aš.“
2
Filmas / „Skrydis virš gegutės lizdo“
Mėgstamiausias Viktorijos Mištautaitės filmas – „Skrydis virš gegutės lizdo“: „Žavi protesto, stiprybės, autentiškumo išraiškos forma, be to, kažkuria prasme filmas – tai odė (ne)žmogiškumui.“
3
Spektaklis / „Tartiufas“
Oskaro Koršunovo režisuota Williamo Shakespeare'o komedija „Tartiufas“ yra priešingybė kuratorės anksčiau įvardintam veikėjui Hovardui Rorkui:
Ši komedija yra ypač aktuali pasauliui, kad nustotų klestėti tartiufizmas.
„Tartiufas – lyg šaržuotas šių dienų superherojus. Tobulas prisitaikėlis, karjeristas, pragmatikas ir ištvirkėlis. Patinka, kad, skirtingai nei didžioji dalis visuomenės, jis neapsimetinėja nušvitusiu. Pasak režisieriaus, Tartiufai visada išpažįsta aktualiąją religiją. Molière’o laikais jie buvo sulindę į Bažnyčią, sovietmečiu – į partiją, o dabar jie ten: bankuose, politikoje ir t. t. Na, o perfrazuojant į dabartybę, tai visi esame ideologiškai korektiški ir kažkaip viską mandagiai mokame supakuoti į auksinius popieriukus ar socialinių tinklų filtriukus, nepasakydami savo nuomonės (na, gal mokomės po truputį). Ši komedija yra ypač aktuali pasauliui, kad nustotų klestėti tartiufizmas.“
4
Muzikos kūrinys / lietus
„Lietaus barbenimas į stoglangį. Tai yra gražiausias darnos garsas tarp gamtos ir architektūros“, – teigė kuratorė.
5
Paroda / nuo „Volver“ iki „Bruce Nauman: Contrapposto studies“
V.Mištautaitei, kaip kuratorei, itin svarbi yra tapytojos Aros Radvilės Juozapaitytės „Volver“ tapybos paroda: „Ir vėlgi, kaip užburta atsikartoja sugrįžimo–atsigręžimo į save šio pokalbio gija. Mat, pavadinimas išvertus iš ispanų kalbos reiškia „sugrįžimą“. Kvietimas grįžti į prigimtį, į esmę ir į tikėjimą žmonija. Menininkė savo paveiksluose tapo engiamų kultūrų, niokojamų tautų herojes – Moteris. Jos – ryškios, egzotiškos, bet pavargusios ir piktos.“
„Kaip smalsautojai itin didelį įspūdį paliko amerikiečių menininko retrospektyvinė paroda Venecijoje – „Bruce Nauman: Contrapposto studies“. Tai viena reikšmingiausių meno scenos figūrų. Jo kūryboje „sustingstu“ ties kūno studijomis per performansus ir garso tyrinėjimus“, – teigė ji.
