Šiųmetiniame festivalyje „Kontakt“ savo spektaklius rodė režisieriai iš Belgijos, Olandijos, Airijos, Rusijos, Vokietijos, Rumunijos, Vengrijos. Dalyvavo žymiausias Latvijos režisierius Alvis Hermanis su spektakliu „Juodas pienas“.
„Lenkija visuomet labai domėjosi lietuvių teatru ir ypatingą dėmesį rodė OKT/Vilniaus miesto teatrui, – teigė režisierius O.Koršunovas. – Labai džiugu, kad „Dugne“ buvo įvertintas Lenkijos publikos, ypač po to, kai taip palankiai čia buvo sutiktas naujausias mūsų spektaklis „Miranda“.“
Pagal W.Shakespeare'o pjesę „Audra“ pastatytas spektaklis „Miranda“ Gdansko W.Shakespeare'o festivalyje buvo parodytas anksčiau nei Vilniuje. Lenkijos žiūrovai O.Koršunovo spektaklį sutiko labai audringai, po pasirodymo netilo straipsniai spaudoje.
 |
| D.Matvejevo nuotr./Spektaklis „Miranda“ |
Į festivalį „Kontakt“ OKT yra kviečiamas jau nuo 1991 metų, kur buvo parodytas pirmasis O.Koršunovo teatro spektaklis „Ten būti čia“. Per festivalio gyvavimo metus jo svečiai galėjo išvysti nemažai ir kitų režisieriaus spektaklių: čia buvo parodytas „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Vaidinant auką“, „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ bei daugelis kitų.
Po tokių sėkmingų pasirodymų spektakliai „Dugne“ ir „Miranda“ kviečiami ir kitų Lenkijos festivalių. Katovicuose, festivalyje „Ars Cameralis Silesiae Superioris“ lapkričio 22 d. bus parodyta „Miranda“, o lapkričio 23 d. – „Dugne“.
Tačiau tuo OKT/Vilniaus miesto teatro gastrolės nesibaigia. Jau antradienį „Dugne“ ir „Mirandos“ aktoriai išvyksta į Švediją – prestižinį Bergmano festivalį, vėliau – į Jaroslavlį ir Minską. „Miranda“ dar laukiama Platonovo festivalyje Voroneže, W.Shakespeare'o festivalyje Noise ir „Euro-scene“ festivalyje Leipcige.
Rusijos platumas aplankys „Įstabiosios ir graudžiosios Romeo ir Džuljetos istorijos“ trupė, o saulėtąją Ispaniją – „Hamleto“ aktoriai. Tačiau turbūt įdomiausia kelionė laukia „Vasarvidžio nakties sapno“ kūrybinės grupės. Jų gastrolių maršrutas nusitęs net iki Sibiro platumų. Birželio viduryje spektaklis bus rodomas Krasnojarske, Ačinske ir Železnogorske.
