N. Tallat-Kelpšaitė baigė Juozo Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos (dabar – konservatorija) teatrinį skyrių, Teatrologijos fakultetą dabartiniame Sankt-Peterburgo Teatro, muzikos ir kinematografijos institute. Dainininkės karjera prasidėjo 1964 m. Kaune, kavinėje „Tulpė“, kurios ansambliui tada vadovavo R.Grabštas. Jau nuo 1966 m. jos balsas pradėjo skambėti per Lietuvos radiją, vėliau dainavo filharmonijos ansambliuose „Vilniaus aidai“, „Estradinės melodijos“, „Nemuno žiburiai“ ir populiariausiame tų laikų estradinės muzikos kolektyve „Nerija“. Buvo laikas, kai N. Tallat-Kelpšaitė dainavo garsiajame L. Utiosovo orkestre – Maskvoje, yra koncertavusi visose buvusios Sovietų sąjungos respublikose. Jos gastrolių keliai buvo nusidriekę į Lenkiją, Vokietiją, Vengriją ir JAV, dainavo akomponuojant garsiems to meto Bialystoko filharmonijos ir J. Silantjevo estradiniams orkestrams.
Dainininkė prisimena, kaip 1971-aisiais metais įvyko didelis jos rečitalis: „Dviejų dalių koncertas tada sutapo su Kūčiomis ir Kalėdomis. Žmonės, nors ir bijodami, bet juk vis tiek tyliai švęsdavo. Pirma renginio dalis buvo su „Nerija“, o antroji – su Lietuvos radijo ir televizijos orkestru, kuriam dirigavo Aloyzas Končius. Tada prasidėjo didysis mano populiarumas, buvo įrašinėjamos plokštelės“. Tai buvo pirmasis Lietuvos lengvosios muzikos istorijoje estrados solistės rečitalis.
N.Tallat-Keplšaitė – estradinės dainos atlikėjų konkurso „Vilniaus bokštai“ (1970 m.) laureatė, „Pop centro“ festivalio, konkurso „Dainuoju motinai ir Lietuvai-tėvynei“ laureatė.
N. Tallat-Kelpšaitė dainavo Maskvos televizijoje, o Lietuvos televizijoje parengė ištisą ciklą muzikinių laidų. Lietuvos radijo fonduose yra apie 200 jos įrašytų dainų. Plokštelių firma „Melodija“ yra išleidusi 4 autorines Nijolės plokšteles, ji įrašė 14 garso juostelių, kompaktinę plokštelę „Mano auksinės dainos“.
Dainas pagal N.Tallat-Kelpšaitės tekstus kūrė kompozitoriai B. Gorbulskis, M. Vaitkevičius, M. Novikas, S. Šiaučiulis, R. Giedraitis, V. Telksnys. Kai kurioms dainoms – „Apgavikas“, „Mylimas kapitone“, „Emigrantai“ – Nijolė sukūrė ir muziką, ir žodžius.
Nepalikdama dainavimo dainininkė dirbo ir pedagoginį darbą, rašė recenzijas, straipsnius, aktyviai dalyvavo Lietuvos kompozitorių autoriniuose vakaruose, rašė tekstus jų sukurtoms melodijoms. Lietuvos televizijoje vedė laidą „Susipažinkime dar kartą“, buvo radijo stoties „Pūkas“ laidos „Svečiuose pas Nijolę“ vedėja, dirbo ir kitose televizijose.
1992 m. N.Tallat-Kelpšaitė tapo Antano Šabaniausko premijos laureatė. Dainininkė už savo veiklą, populiarumą, aktyvią visuomeninę veiklą ne kartą apdovanota Kultūros ministerijos garbės raštais. 2003 m. jai įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, 2009 m. LATGA-A apdovanojo dainininkę Aukso kryžiumi „Už kūrybiškumą ir muzikos sklaidą“, o 2011 m. ji kartu su visu „Nerijos“ ansambliu apdovanota Mažuoju aukso kryžiumi.
N.Tallat-Kelpšaitės Jubiliejiniuose koncertuose „ALYVOS ŽYDĖS“ dalyvaus ir daug jos kolegų – garsių Lietuvos atlikėjų: S.Povilaitis, E.Kaniava, V.Noreika, V.Prudnikovas („Trys tigrai“), R.Cicinas ir šokių grupė „Rokada“, A.Jarulis, B.Dambrauskaitė, L.Mikalauskas, A.Lemanas, R.Jasinskas, O.Valiukevičiūtė, S.Bagdonaitė, R.Morozovaitė, koncertą ves radijo ir TV diktoriai B.Lukošiūtė ir J.Šalkauskas, prodiuseris – režisierius R.Pletkauskas.