Lietuvių kino klasikas sukūrė daugybę nepamirštamų filmų, tarp jų – „Paskutinė atostogų diena“ (1964 m.), „Gražuolė“ (1969 m.), „Velnio nuotaka“ (1974 m.), „Seklio Kalio nuotykiai“ (1976 m.), „Riešutų duona“ (1978 m.), „Turtuolis, vargšas...“ (1982 m.). Pastarąjį 4-ių dalių filmą pasižiūrėjo apie 40 milijonų žmonių visoje Sovietų sąjungoje. Tai buvo tikras hitas, kaip ir miuziklas „Velnio nuotaka“. Tačiau režisieriui pačiam visuomet labiausiai patiko vaikišku naivumu ir tyromis svajonėmis pavergianti „Gražuolė“.
A.Žebriūnas turėjo ryškų stilių, buvo išskirtinis savo inteligencija, estetika. Lietuvos kino studijoje pirmiausia įsidarbinęs dailininku netrukus tapo žmogumi, kurio darbai įėjo į šalies kino istoriją.
2010-aisiais Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimuose A.Žebriūnas buvo apdovanotas garbingiausiu prizu – Auksine gerve už viso gyvenimo nuopelnus. Eidamas pasiimti apdovanojimo, režisierius labai jaudinosi. Jau tuomet liga buvo tapusi jo pakeleive. Tačiau scenoje laukė ir padrąsinančiai šypsojosi aktorius Gediminas Girdvainis, sukūręs svarbių vaidmenų kino metro filmuose.
Nuoširdžias salės ovacijas sustabdęs rankos mostu, A.Žebriūnas ištarė: „Džiaugiuosi, kad turėsiu nuostabų paukštį, kuris lydės mane į tolimas keliones. Ačiū!“
Lietuvių kino akademijos nariai nuoširdžiai užjaučia režisieriaus artimuosius ir visus jo kūrybos gerbėjus.
