Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
02 29

Marijus Gailius: Neviltis kine, nuskurę oskarai, ir kodėl žiūrėdamas filmą galvoju apie Trumpą

Ar dar vaikštote į kiną? O jeigu vaikštote, ar džiugina? Ar po filmo grįžęs į namus pasakojate, kokį reginį patyrėte, ar dar neišėjęs iš kino teatro puolate dalintis įspūdžiais instagrame? Klausimas negalioja tiems, kurie į kiną renkasi pakrimsti spragėsių. Juk dar Dantė kino popkornininkams yra skyręs ištisą giesmę: „Pilvapenystė įpročiu man tapo, / Užtat ir murdaus dumblinam tvane“.
Marijus Gailius
Marijus Gailius / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Bet, ei, eini į kiną ar neini? Klausimas turi statistinį pagrindą. Per pandemiją kino žiūrovų skaičius ES susitraukė keturis kartus. Lankomumas, tiesa, atsistato: štai Latvijoje užpernai į minkštus kino teatrų krėslus sudribo 241 proc. daugiau užpakalių negu ankstesniais metais.

Aš kine lankausi jau rečiau nei poliklinikoje, nebent rodo naują skandinavų filmą arba fantastinį blokbasterį (todėl „Kopą II“ būtinai teks pažiūrėt). Kuo toliau, tuo labiau filmai (pirmiausia amerikiečių) kelia prieštaravimų tarp tikrovės ir turinio, prasmės ir pramogos. Kritinė perskyra tarp „holivudinio“ ir autorinio kino sena kaip De Niro ir banali kaip Afflecko veidas. Vis dėlto pastaraisiais metais kino industrija patyrė trikdančią transformaciją, kurios negaliu vienu sakiniu paaiškinti, nors liudiju. Liudiju abejingumu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau