„Žmonių pasipriešinimas buvo beginklis. Man ši diena atrodo didelės žmogiškumo pergalės diena. Diena prieš karinę jėgą. Atrodo, kad žmogus gali būti stipresnis už plieninį tanką“, – kalba M.Ivaškevičius.
Galvojant apie tuos laikus ir laisvės troškimą, dramaturgo žodžiais, pirmiausiai atmintyje išnyra Loreta Asanavičiūtė.
„Visų pirma tai buvo jauna moteris. Kontrastas jauno moteriško grožio ir brutalios jėgos. Kitas dalykas – vaizdai, kuriuos visi matėme per televizorių. [...] Jos vieni iš paskutinių žodžių buvo klausimas daktarui: „Ar dar turėsiu vaikų?“ Mane tas reportažas labai stipriai paveikė. Kai prisimenu Sausio 13-ąją, labiausiai prisimenu ją“, – laidoje pasakoja M.Ivaškevičius.
Prieš metus M.Ivaškevičius visus Lietuvos žmones pakvietė į Atminties maršą Molėtuose, skirtą pagerbti Holokausto aukas šiame mieste. Dramaturgas kalbėjo apie tai, kad laikas rasti savyje jėgų ir valios prisiimti atsakomybę už visas nekaltas nužudytų žydų aukas ir pagerbti jų atminimą. Už šią pilietinę iniciatyvą neabejingas kūrėjas LRT RADIJO buvo išrinktas metų žmogumi.
Laisvė – vienas svarbiausių dalykų
Šiuo metu prozininkas, dramaturgas, kino scenaristas M.Ivaškevičius gyvena darbais ir veiklomis, pasklidusiomis po visą pasaulį.
„Neseniai Briuselyje įvyko pjesės „Kantas“ skaitymas, Maskvoje vyko teatro apdovanojimų „Auksinė kaukė“ teikimai, kur mano pjesė „Rusiškas romanas“ tapo geriausiu metų spektakliu. Vėliau Maskvoje likau daryti spektaklio „Didis blogis“ adaptaciją“, – pasakoja M.Ivaškevičius.
Rašytojas gimė ir augo Molėtuose. 1997-aisiais baigė filologijos studijas Vilniaus universitete. Metai iki studijų baigimo M. Ivaškevičius išleido pirmąją knygą – novelių rinkinį, vėliau sekė romanai, pjesės ir scenarijai, o su jais – ir įvertinimas. Už paties parašytą pjesę ir režisuotą spektaklį „Malyš“ menininkui paskirta Kultūros ministerijos premija kaip geriausiam lietuviškos dramaturgijos pastatymui Lietuvos teatruose.
Menininkui laisvė yra vienas svarbiausių dalykų šalia talento. Tuo neabejoja M.Ivaškevičius.
„Jei žmogus talentingas ir yra priverstas daryti kompromisus su sąžine, tai kas tada iš talento? Laisvė man yra vienas brangiausių dalykų“, – tikina M.Ivaškevičius.
