15min primena, kad daugiau kaip 120 žiniasklaidos priemonių, žiniasklaidos grupės, 11 nacionalinėms ir regioninėms žiniasklaidos priemonėms, kultūros periodiniams leidiniams atstovaujančios asociacijos bei daugiau kaip 500 žurnalistų vienijančios profesinės sąjungos išreiškė didelį nepasitenkinimą numatytu finansavimu MRF.
Vietoj žadėto mažiausiai dukart didesnio biudžeto nei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui (SRTRF), kuris kasmet turėjo didėti, MRF numatyta tik 5 mln. eurų, kai tuo pat metu vienos žiniasklaidos grupės – LRT – finansavimas auga iki 73 mln. eurų, t. y. beveik 9,5 mln. eurų, nuo 63,5 mln. eurų.
„Pasiūlyta 9 mln. eurų suma yra nerealus skaičius“, – į tai reagavo R.Iržikevičius.
Be kita ko, kultūrinės žiniasklaidos bendruomenė nerimauja dėl vėluojančio paraiškų teikimo laiko. Tą pripažįsta ir 15min kalbintas R.Iržikevičius: „Taip jau atsitiko, kad darbo sutartį pasirašiau lapkričio 9 d., o ir patį fondo veikimą pradedame nuo nulio. Bandysime pasinaudoti pačiomis geriausiomis SRTRF praktikomis. Kam išradinėti dviratį.“
Naujasis MRF direktorius patikino, kad stengsis paraiškų teikimo procesą pradėti dar gruodžio viduryje, o blogiausiu atveju – sausio, vasario mėnesį: „Dėsime visas pastangas“, – sakė jis.
R.Iržikevičius anksčiau jis dirbo „The Lithuanian Tribune“ vyriausiuoju redaktoriumi bei vadovavo viešajai įstaigai „Baltoscandia Media“.
– Teigėte, kad kultūrinė žiniasklaida vis tiek bus tarp prioritetų. Ko, kaip žmogus iš šalies, iš jos tikėtumėtės?
– Kol kas man sudėtinga atsakyti, ar kultūrinė žiniasklaida yra numeris vienas, ar numeris du. Tačiau, mano manymu, ji labai arti pirmosios pozicijos. Tai yra sritis, kuri turi būti remiama. Puikiai suprantu, kad jai išgyventi labai sunku ir be rėmimo beveik neįmanoma. Bet remdami kultūros žiniasklaidą bandysime jai pagelbėti ne vien žuvies dalinimu, mėginsime padėti atrasti naujus tvarius išgyvenimo būdus. Taip kultūrinė žiniasklaida pati galės gauti įplaukų, nesakau, kad pelną. Yra įvairių žiniasklaidos verslo modelių, kurių elementus galima pritaikyti ir kultūrai.
– Tad kas yra jūsų prioritetai?
– Šiais metais daugiausia dėmesio skirsime kultūriniams leidiniams. Tad pagal svarbą pirmiausia eina kultūra, regionai, tiriamoji žiniasklaida, projektai su tiriamąja ir interneto žiniasklaida, žiniasklaida tautinių bendrijų kalbomis bei kiti projektai.
– Grįžkime prie kultūrinės žiniasklaidos. Dažnai pasigirsta kritikos, kad šiandienos kultūrinė žiniasklaida yra nuobodi, nešiuolaikiška, o galbūt leidinių yra per daug. Koks jūsų požiūris į tai?
– Labai dažnai geri daiktai taip pat būna ir nuobodūs. Nenuobodžios yra melagienos, kurios pateikiamos ypač emocingai, skverbiasi į mūsų sąmonę. Tačiau ar tai kokybiška, vertinga? Ne, tai žalinga. Aišku, kokybiškas naujienas taip pat galima pateikti įdomiai, bet manau, kad kultūros leidiniai patys turėtų sekti tendencijas pačiose pažangiausiose šalyse.
Pats skaitau Didžiosios Britanijos, kurioje man teko gyventi, spaudą ir pastebiu, kad netgi kokybiška žiniasklaida, kaip, tarkime, „The Times“, „BBC“ ar „The Guardian“ bulvarėja. Daugiau jėgų atiduodama pramogoms, nes norima išlaikyti dėmesį. Visgi jeigu mes negalime vakarėlio sustabdyti, ar reikia prie jo prisijungti? Tai yra didžiulė dilema. Čia panašiai kaip su Katalikų bažnyčia – ar mes keičiamės, nes žmonių įpročiai keičiasi, ar mes būsime tokie, nes žinome, kad tam tikros vertybės yra reikalingos visuomenei. Manau, turime išlaikyti kokybę ir būtinybę kurti rimtus dalykus, bet ir bandyti suprasti, kad juos taip pat reikėtų kaip nors pritaikyti prie besikeičiančios situacijos.
Be to, kultūrinei žiniasklaidai labai svarbu ne tik konkuruoti tarpusavyje, bet taip pat bandyti ieškoti suartėjimo. Nesakau, kad dvi redakcijos turi susijungti į vieną, bet dirbdamos kartu jos gali pasiekti daugiau, kad ir pritraukiant paramą projektui. Dvi galvos yra geriau už vieną.
– Šiuo metu MRF biudžete – 5 mln. eurų, žiniasklaidos bendruomenė siūlo finansavimą didinti iki 9 mln. eurų. Kaip tikitės sutalpinti visas ambicijas į tokią sumą?
– Pasiūlyta 9 mln. eurų suma yra nerealus skaičius, nes padidinti finansavimą žiniasklaidai iš 2,5–3 mln. eurų iki tokios sumos per tokį trumpą laiką nėra įmanoma. Galbūt tai bandymas užkelti kartelę kuo aukščiau, suprantant, kad tokios sumos reikia norint finansuoti visus. Gera naujiena, kad Vyriausybė pasiūlė pridėti dar 1,5 mln. eurų prie esamos sumos. Jeigu Seimas tam pritars, turėsime 6,5 mln. eurų biudžetą. Ar užteks? Ne. Bet bus stengiamasi padėti tiems leidiniams, kurie atitinka fondo tikslus ir misiją.
– Kas yra tarp fondo tikslų ir misijų?
– Tai jau yra išsakyta oficialiai. MRF misija – remti visuomenei ir valstybei reikšmingo, kokybiško, etiško ir politiškai neutralaus visuomenės informavimo priemonių turinio kūrimą, sklaidą ir viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklą; fondo tikslas – siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje, įskaitant asmenų su negalia informacinį prieinamumą, teikiant valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, užtikrinant racionalų ir pagrįstą valstybės lėšų panaudojimą.
Tą bandysime daryti ne revoliucijos, bet evoliucijos būdu. Kalbėsime, skatinsime, šviesime dirbti ir tirti mūsų rinką tam, kad padėtume prie dabartinės realybės neprisitaikusiai žiniasklaidai persiorientuoti. Norime prisidėti prie supratimo, kad laikai keičiasi. Nors man ir nepatinka Klimato krizė, bet ji vyksta. Mes turime daryti žingsnius, kad ji ne taip sparčiai vystytųsi, bet ji egzistuoja. Aišku, turime ir dalykų, kuriuos reikia saugoti, pavyzdžiui, kultūrinės žiniasklaidos periodiką.
Tiesa, vienas pagrindinių skirtumų tarp mūsų ir SRTRF bus tai, kad remsime ne tik projektus, bet ir veiklą. Kol kas dirbame prie formulių, apibūdinančių kriterijus, bet tai taip pat įtraukta į mūsų misiją.
– Ne paslaptis, kad regioninė žiniasklaida dažnu atveju yra ypač politiškai angažuota. Kaip tai spręsite?
– Remiantis mūsų misija, turėsime daryti kai kuriuos sprendimus.
Apskritai pasikonsultavęs su kolegomis iš žiniasklaidos brandinu mintį apie žiniasklaidos startuolius tuose rajonuose, kuriuos vadiname informacinėmis dykumomis. Paskelbtume konkursą veiklai su sunkumais susiduriančiose vietose. Į jį galėtų aplikuoti žmonės, norintys pradėti tinklaraštį, tinklalaidę ir internetinį puslapį. Laimėjusius finansuojame metus, žiūrime, kaip jiems sekasi, žinoma, gali būti, kad iš dešimties septyni nebesulauks kitų metų, bet likusius ir toliau remtume. Manau, taip galėtų kokybiškai vystytis žiniasklaidos ekosistema regionuose. Aišku, tai yra ateities planai.
– Iš jūsų girdžiu, kad MRF, ne tik dalins pinigus, bet taip pat vykdys ir patariamąją funkciją, bandys pritraukti užsienio investicijų.
– Taip, pradėsime aktyvų darbą su prenumeratomis. Ateinančiais metais tvarka bus tokia pati, kokia ir šiais metais, bet 2025 metais perimsime ir prenumeratos misiją, pavadinsime ją prieinamumo misija. Per tyrimus išaiškinę situaciją galbūt balandžio mėnesį padarysime konferenciją, kurioje aptarsime būdus, kaip mes galėtume dirbti su tuo ateityje. Manau, kad gegužės mėnesį jau turėtume turėti tam tikrus rėmus.
Galiausiai norėčiau, kad MRF taptų kompetencijų centru. Noriu, kad nebūtume vien pinigus skirstanti institucija, bet ir padedanti žiniasklaidai tapti tvaresnei, kad jai užtektų ne tik duonai, bet ir sviestui.
