Kaip teigia menininkas B. Hajdu, iš Renesanso ar kitų meno epochų klasikų darbų „ištrynus“ žmones, atsiveria įspūdinga architektūra.
„Esu Vengrijos Menų universiteto studentas. Vienoje disciplinoje gavau užduotį surasti ir nupiešti Renesanso (ir ne tik) paveikslų perspektyvą bei horizonto liniją. Pamaniau, piešti vien tik linijas ne taip jau ir įdomu, todėl nusprendžiau ištrinti visus paveikslo veikėjus. „Tuščiuose“ paveiksluose matyti, kaip dailininkas kūrė perspektyvą, erdvę“, – apie savo darbų kilmę pasakoja jaunasis menininkas.
B. Hajdu veikėjus „ištrynė“ iš Jacqueso Louiso Davido „Horacijaus priesaikos“ (1784), Claude`o Lorraino „Šv. Uršulės išsilaipinimas uostas“ (1641), Sandro Botticelli`o ir Fra Angelico „Apreiškimai Švenčiausiajai Mergelei Marijai“ (atitinkamai 1489-1490 ir 1450), Leonardo da Vinčio „Paskutinės vakarienės“ (1495-1498) ir kitų darbų.
B. Hajdu darbus ir jo įkvėpimo šaltinius peržiūrėkite čia.