„Išsirinkti vieną visada sudėtinga, gyvename tokiame laike, kai tiek daug dinamikos ir vis atsirandančių naujų kūrinių. Jei prisirištume prie ko nors vieno, būtų tarsi savęs apvogimas. Tačiau pasidalinsiu savo favoritais, kurie šiuo metu man pirmieji šauna į galvą ir širdį,“ – sako ji.
1
Literatūra / „Doriano Grėjaus portretas“
Tegul tai būna klasika – Oscaro Wilde'o „Doriano Grėjaus portretas“, mąstydama apie mėgstamiausią knygą kalbėjo menotyrininkė.
Nors romanas skaitytas seniai, jis stipriai įsirėžė atmintin: „Tai vaizdingas ir pulsuojantis tekstas, kuris užkuria vaizduotę. Nors knyga pirmą kartą išleista 1890 m., ten gvildenamos fundamentalios temos šiandien yra tokios pat aktualios: jaunystės ir grožio kultas, moralė ir pasileidimas, didelių troškimų kaina.
O.Wilde'as šiame kūrinyje leidosi į žmogaus prigimties analizę, todėl ir šiandien galvojant apie Doriano Grėjaus istoriją atrodo, kad nelabai kas ir pasikeitė mūsų prigimtyje. Vietoje nesenstančio portreto šiandien daugelis savo raukšles dangsto „Instagram“ filtrais, o kai kurie – atvirkščiai – bėga nuo kažkieno kuriamų normų ir renkasi būti tikraisiais savo portretais. Tiek viduje, tiek išorėje. Ta pati kova tarp dviejų skirtingų pusių, bet gal tai mus visus ir veda į priekį.“
2
Kinas / Nuo „Kvadrato“ iki „Paukščių metamarfozės“
K.Tomkevičiūtė žiūri daug ir įvairių filmų, tad kiekviename žanre galėtų rasti favoritą.
Visgi pastaruoju metu ji vis prisimena „Auksine palmės šakele“ apdovanotą Rubeno Östlundo filmą „Kvadratas“: „Drąsus ir iki pat pabaigos nenuspėjamas filmas. Tai socialinė kritika ir kartu satyra, nes kartais viskas yra taip absurdiška, kad net norisi verkti pro ašaras, o gal atvirkščiai. Filmo centre – veidmainiška ir susvetimėjusi visuomenė, kuri teisuolišką gyvenimo būdą propaguoja socialinėje medijoje arba tik dėl įvaizdžio. Nesvarbus, koks tavo statusas ar kiek tavo banko sąskaitoje pinigų – jei tuščiu skrandžiu teks klausytis nuobodžių kalbų parodos atidaryme, tai sumuštinukai gali tapti didesniu šedevru, nei ten rodomos skulptūros.
Man labai patinka, kad šiame filme kalbant apie bendražmogiškus dalykus įpinamos šiuolaikinio meno pasaulio ir meno rinkos temos bei skauduliai, į kuriuos žvelgiama ironiškai. Šį filmą galima pamatyti ir namų kino platformose.“
Kai kurie filmai, jos požiūriu, tinkami tik didiesiems ekranams. Vienas tokių – režisierės Catarina Vasconcelo „Paukščių metamarfozė“: „Nežinau, kaip reiktų apibūdinti jo žanrą. Tai lyg vaizdų poezija, aš net sunkiai papasakočiau scenarijų. Tai didelis malonumas tiesiog plaukti per išieškotus kadrus, kuriuose vieną akimirką skleidžiasi įspūdingi gėlių žiedai, o kitą atsiveria vandenyno horizontai.“
3
Spektaklis / „Transverse Orientation“
Pastaraisiais metais menotyrininkei labiausiai įstrigo šiuolaikinio šokio spektakliai. O kaip vieną įspūdingiausių šokio režisierių ji įvardino graiką Dimitrį Papaioannou.
2022 metais jis buvo atvykęs į Lietuvą ir atvežė naujausią savo spektaklį „Transverse Orientation“, kurį pristatė Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ir festivalis „Naujasis Baltijos šokis“.
„Tai spektaklis apie žmogaus ir jo prasmės paieškas. Man labai patiko stebėti, kaip subtiliai įpinti mitologijos ar meno istorijos fragmentai. „Transverse Orientation“ yra išskirtinė scenos meno patirtis – tai buvo 2 valandų paveikslas, kurio metu pamiršti kvėpuoti, nes scenoje vyksta magiškos transformacijos. Įspūdingos žmogaus kūno galimybės, režisūriniai ir scenovaizdžio sprendimai, kurie keičiasi įvairiais kampais lyg lankstomas origami, kol finale viskas išdraskoma, kad gimtų monumentalus finišas.“
„Be to, labai žaviuosi Alexandero Ekmano darbais ir vis bandau pagauti kokį nors jo spektaklį užsienyje, nes kol kas pastatymus teko stebėti tik videoformatu. Tačiau ir tai mane prikaustė“, – pridūrė K.Tomkevičiūtė.
4
Muzikos kūrinys /„Waiting For You“
„Man patinka nuolat atrasti naujus kūrinius, stengiuosi perklausyti naujienas ir vis draugų klausinėju, ką klauso, kad galėčiau papildyti savo grojaraščius.
Taigi pas mane skamba nuo Johanno Sebastiano Bacho „Air“ iki Lotinų Amerikos ritmų ar eksperimentinės muzikos. Bet „Spotify“ programėlė suvedė pastarųjų metų statistiką už mane ir parodė, kad daugiausia klausiau Nick Cave ir The Bad Seeds „Waiting For You“. Kūrinys, kuriame telpa šviesa ir tamsa, viltis ir nerimas. Pernai atlikėjas pirmą kartą surengė savo koncertą Lietuvoje. Tai buvo magiška patirtis Vingio parke, o šios dainos gyvas atlikimas dar ilgai skambėjo atmintyje. Tačiau Nickas šiuo metu mano grojaraštyje varžosi ir su Gregory Porteriu“, – pasakojo pašnekovė.
5
Paroda / „Tai, ko nepamename“
„Per metus mano pamatomų parodų skaičiai yra milžiniški. Profesinis alkis“, – tikino K.Tomkevičiūtė.
„Pernai labai įsiminė pasaulinio garso menininko Williamo Kentridge paroda Kaune „Tai, ko nepamename“ (kuratorė Virginija Vitkienė). Tai išskirtinė dovana Lietuvai, – pradėjo ji. – Bet nesinori daug kalbėti apie tai, kas praėjo, gal geriau pažiūrėkime, kas vyksta čia ir dabar.“
„Jei reiktų rinkti parodą Lietuvoje, tai būtų Patricijos Jurkšaitytės ekspozicija „Iliuzoriumas“ Paveikslų galerijoje (kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė). Menininkė yra šiuolaikinės konceptualios tapybos atstovė, o jos vizitine kortele tapo paveikslai, kuriuose tarsi atkartojami senųjų renesanso ar baroko meistrų šedevrai. Tik esminė detalė – P.Jurkšaitytė iš jų ištrina personažus, taip dekonstruodama visą paveikslų esmę bei suteikdama jiems naujų kontekstų, – teigė K.Tomkevičiūtė. – Menininkės drobėse kurortų viešbučiai ar šiuolaikiniai ikea‘iški interjerai taip pat verti senųjų meistrų teptukų. Ji sukuria tokią atmosferą, kurioje tu tampi to siužeto dalimi. Šio intelektualinio žaidimo metu gali bandyti suprasti, kur yra riba tarp iliuzijos ir mūsų tikrovės, kuri galbūt irgi yra tam tikra iliuzijos forma.“
Svajodama apie ateitį menotyrininkė rekomenduoja laukti istorinės Johaneso Vermejerio ekspozicijos Amsterdame: „Kaip jau dabar skelbiama: tai daugiau nebepasikartos.“
