Kupiškio rajone gimusi E.Bajorytė 1970 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabartinė Lietuvos muzikos ir teatro akademija) įgijo vokalinio dainavimo specialybę, tapo Valstybinės filharmonijos dainininke, tačiau išgarsėjo savo vaidmenimis kine.
E.Bajorytė geriausiai pažįstama iš filmų „Jausmai“ (1968 m., rež. Algirdas Dausa, Almantas Grikevičius), „Ave Vita“ (1969 m., rež. A.Grikevičius), „Visa teisybė apie Kolumbą“ (1970 m., rež. Vytautas Žalakevičius). Aktorė taip pat vaidino filme „Smokas ir Mažylis“ (1975 m., rež. Raimondas Vabalas), „Rungtynės nuo 9 iki 9“ (1980 m., rež. R.Vabalas), „Skrydis per Atlantą“ (1983 m., rež. R.Vabalas).
Debiutiniame filme „Jausmai“ būdama dar studente E.Bajorytė sukūrė Mortos ir Janės vaidmenis. Šios juostos filmavimo metu aktorė susipažino su savo būsimu vyru, aktoriumi Regimantu Adomaičiu.
Originalaus grožio aktorė filmuose įkūnijo naujo laikmečio iššūkius priimančias moteris, skleidė amžino moteriškumo paslaptį ir rafinuotą erotiškumą.
Eugenija Bajorytė su Regimantu Adomaičiu užaugino tris sūnus – Vytautą, Gediminą ir Mindaugą.
Stilinga ir moteriška
Kino kritikę Izoldą Keidošiūtę itin sukrėtė netikėta žinia apie anapilin išėjusią Lietuvos aktorę.
Be jos tokie filmai kaip „Jausmai“ ir „Ave Vita“ yra tiesiog neįsivaizduojami. Pastarajame filme ji sukūrė intelektualios, emancipuotos moters paveikslą – tai buvo retenybė mūsų kine.
„Tokia stilinga, graži aktorė Lietuvių kine ko gero buvo bene vienintelė. Ji buvo nuostabi, žavinga moteris, nepaprastai graži, nepaprastai moteriška, išauginusi tris fantastiškus sūnus. Ji buvo geriausias R.Adomaičio, kurį įsimylėjo vaidindama filme „Jausmai“, petys. Man ši žinia yra labai baisi, nesupratau, kas čia nutiko. Mano didžiausia užuojauta vaikams ir Regimantui, nes jam be jos manau bus be galo sunku“, – teigė I.Keidošiūtė.
Pasak kino kritikės, nors E.Bajorytė buvo gera aktorė, ji spėjo sukurti nedaug vaidmenų. Tai, I.Keidošiūtės manymu, galėjo lemti daugybė priežasčių.
„Ji buvo labai įdomi ir labai nebloga aktorė, bet kine buvo mažai išnaudota. Ji vaidino laikotarpiu, kai vyravo „vyriškas“ kinas. Kitas dalykas – mūsų režisieriai susižavėdavo viena aktore, o paskui – kita. Galbūt lėmė ir tai, kad ji vėliau atsidavė šeimai. Eugenija taip pat buvo vokalistė, kamerinė dainininkė ir daugiau užsiėmė šia veikla“, – kalbėjo I.Keidošiūtė.
Kino kritikė Rasa Paukštytė sutiko su I.Keidošiūtės nuomone, kad E.Bajorytė buvo sukūrusi per mažai vaidmenų kine.
„Galiu viešai apgailestauti, kad ji buvo per mažai filmuojama aktorė. Ji buvo viena įspūdingiausių Lietuvos kino moterų, be jos tokie filmai kaip „Jausmai“ ir „Ave Vita“ yra tiesiog neįsivaizduojami. Pastarajame filme ji sukūrė intelektualios, emancipuotos moters paveikslą – tai buvo retenybė mūsų kine“, – patikino R.Paukštytė.
