R.Jablonskytė-Rimantienė yra viena žymiausių ir produktyviausių Lietuvos archeologių. Ji – akmens amžiaus tyrinėjimų mokyklos kūrėja, 12 monografijų (lietuvių, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis) autorė.
Lietuvoje ir užsienyje ji paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių ir daugiau kaip 20 mokslo populiarinamųjų straipsnių, Lietuvoje – daugiau kaip 100 enciklopedinių straipsnių.
Atsisveikinimas su R.Jablonskyte-Rimantiene vyks liepos 7 dieną nuo 9 iki 14 val. Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22). Laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse.
Mokslininkė surengė dešimtis archeologinių ekspedicijų Vakarų ir Pietų Lietuvoje, sukaupė ir išnagrinėjo gausią archeologinę medžiagą, kurios pagrindu parengė keturias monografijas: „Šventoji: Narvos kultūros gyvenvietės“ (1979); „Šventoji: Pamarių kultūros gyvenvietės“ (1980), „Nida: Senųjų baltų gyvenvietė“ (1989), „Akmens amžiaus žvejai prie Pajūrio lagūnos“, (2005).
Bene pats reikšmingiausias R.Rimantienės kūrinys, atskleidžiantis 8000 metų laikotarpio istorinę panoramą – tai „Akmens amžius Lietuvoje“ (1984). Ši knyga sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir greit tapo bibliografine retenybe. Antrasis papildytas knygos variantas skaitytojus pasiekė 1996 m.
Mokslininkė buvo Lietuvos archeologijos draugijos narė, Vokietijos archeologijos instituto narė korespondentė. Ilgus dešimtmečius trukusi jos aktyvi tiriamoji, edukacinė ir etninę kultūrą bei kultūros paveldą puoselėjanti veikla labai svarbi Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos kultūros sklaidai bei populiarinimui Lietuvoje bei užsienyje.
Teisininko ir istoriko Konstantino Jablonskio duktė ir kalbininko Jono Jablonskio vaikaitė Rimutė Jablonskytė gimė 1920 m. spalio 25 d. Kaune.
1938–1946 m. studijavo Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose, 1946 m. baigė Vilniaus universitetą.
1942–1960 m. dirbo Kauno valstybinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Archeologijos skyriuje, 1945–1947 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete.
1960–1999 m. dirbo Lietuvos istorijos institute, 1972–1977 m. dėstė Vilniaus universitete. 1962 m. jai suteiktas istorijos mokslų daktaro laipsnis.
2019 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus Senojo arsenalo nuolatinė ekspozicija papildyta iki šiol veikiančia akmens amžiaus laikotarpiui skirta dviejų dalių paroda „Ar galima šnekėtis man su jais?“: vienoje iš jų pristatomas R.Rimantienės gyvenimas ir darbai, o kitoje – įstabiausi jos radiniai, prabylantys netikėtomis istorijomis ir atskleidžiantys, kaip kadaise, prieš tūkstančius metų, priešistorinis žmogus jautė pasaulį.
2020 m. R.Rimantienei, atšventusiai 100 metų jubiliejų, Lietuvos nacionalinio muziejaus siūlymu skirta Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą veiklą.
1993 m. paskirta valstybinė premija, o 2008 m. apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
Prezidentas: R.Jablonskytė-Rimantienė savo balsu leido prabilti baltiškajam pasauliui
Rimutė Jablonskytė-Rimantienė savo balsu leido prabilti baltiškajam pasauliui, užuojautoje dėl archeologės ir muziejininkės mirties sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Net ir didžiausios priespaudos laiku, pristatant archeologinę medžiagą akademinei bendruomenei ir pasauliui, R.Jablonskytė-Rimantienė savuoju balsu leido prabilti baltiškajam paveldui“, – antradienį paskelbtoje užuojautoje sako prezidentas.
Šalies vadovas savo užuojautoje pažymėjo, kad R.Jablonskytė-Rimantienė formavo modernią Lietuvos archeologijos mokslo mokyklą, išaugino archeologų kartas, buvo be galo produktyvi akademikė, tyrinėjo ir visuomenei pristatė pirmykščių Lietuvos gyvenviečių apgyvendinimo principus, atvėrė žymiausius Lietuvos priešistorės klodus ir sluoksnius.
