Kaip pranešė Neringos savivaldybė, 1970 metais į Nidą atsikraustęs gyventi E.Jonušas tapo Kuršių nerijos senųjų gyventojų kuršininkų kultūrinio ir dvasinio palikimo gaivintoju ir atkūrėju. E. Jonušas Neringai grąžino krikštus ir vėtrunges, kartu su bendraminčiais pagal iš Vokietijos archyvų gautus brėžinius atstatė kurėną.
Neringos miesto garbės piliečiu buvęs dailininkas taip pat buvo pirmasis Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureatas.
E.Jonušo skulptūros puošia Nidą ir Juodkrantę. Jo skulptūrą „Vartai į Neringą“ – tris bures su vėtrungėmis – galima išvysti tik įvažiavus į Neringą.
Menininko kelią pradėjęs kaip tautodailininkas, Eduardas Jonušas tapo profesionaliu dailininku, sukurdamas pastelių darbų rinkinį „Penktas Planetos ciklas“ bei aliejinių drobių ciklą ekologine tema „21“.
2002 metais E.Jonušui kaip Kuršių nerijos paveldo puoselėtojui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius. 2004 metais Neringos taryba jam suteikė Neringos garbės piliečio vardą.
„Sovietmečiu nepripažintas profesionalu (nebaigęs specialių dailės mokslų), E. Jonušas yra išskirtinis reiškinys Lietuvos meno pasaulyje – skulptorius, tapytojas, mąstytojas, filosofinio siurrealistinio, simbolizmo atstovas. Visa tai, prie ko prisilietė Eduardo Jonušo rankos, šiandien yra didžiausios Kuršių nerijos vertybės, kuriančios šio krašto išskirtinę visuotinę vertę“, – rašoma Neringos savivaldybės pranešime.
E.Jonušo palaikai pašarvoti Nidos bendruomenės namuose. Karstas išnešamas šeštadienį 12 val. Jis bus laidojamas Nidos etnografinėse kapinėse.
