Mirė dirigentas, smuiko pedagogas maestro Stanislovas Čepinskis

Rugpjūčio 7 d. mirė buvęs Kauno valstybinio muzikinio teatro dirigentas, smuiko pedagogas maestro Stanislovas Čepinskis.
Stanislovas Čepinskis
Stanislovas Čepinskis

Stanislovas Čepinskis gimė 1934 m. Joniškio rajone Dargaičių kaime. Anksti pasireiškusius muzikinius gabumus jis puoselėjo Šiaulių muzikos mokykloje. Toliau mokslus tęsė Rygos konservatorijoje profesoriaus K. Bruknerio smuiko klasėje, kurią baigė 1960 m. 

Dar būdamas muzikos mokyklos bei konservatorijos studentu, daug koncertavo kaip solistas, sėkmė lydėjojo interpretuojamus L.Beethoveno ir J.S.Bacho koncertus smuikui ir orkestrui, sudėtingus W.A.Mozarto ir N.Paganini opusus. Tačiau daug žadančiam smuikininkui 1961 m. Liepojoje stojus prie dirigento pulto prasidėjo kitas jo kūrybos etapas – ilgainiui dirigavimas liko jo pagrindine menine veikla. S.Čepinskio repertuarą sudarė jo mėgiamiausi klasikinės simfoninės muzikos kūriniai.

S. Čepinskis su skirtingo braižo režisieriais yra pastatęs įvairaus stiliaus ir žanro 28 veikalus.
 
Su teatro specifika susipažinęs dar Liepojos muzikiniame teatre, 1966 m. S. Čepinskis jau pradėjo dirbti Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, debiutavo I. Kalmano operete „Silva“. Pirmasis jo diriguotas spektaklis atskleidė svariąsias dirigento savybes – raiškų muzikalumą, subtilų stiliaus pojūtį, ekspresiją, gebėjimą pajungti orkestrą sumanytos interpretacijos atlikimui. 
 
S. Čepinskis su skirtingo braižo režisieriais yra pastatęs įvairaus stiliaus ir žanro 28 veikalus. Tai kompozitorių J. Strausso, F. Suppe, P.Abrahamo operetės, G.Puccini opera „Madam Baterflai“, G.Rossini – „Sevilijos kirpėjas“, R.Leocavallo – „Pajacai“, šiuolaikinių kompozitorių B. Britteno („Albertas Heringas“), S. Korteso („Motušė Kuraž“), lietuvių kompozitorių J.Pakalnio, B.Gorbulskio, B.Kutavičiaus, J.Širvinsko (miuziklas „Kelionė į ATATA“) kūrinius. 
 
1972-1974 m. dirigentas stažavosi Maskvos K. Stanislavskio ir V. Nemirovičiaus Dančenkos akademiniame muzikiniame teatre pas žinomą dirigentą D. Kitajenką. Sugrįžusio po stažuotės S.Čepinskio drauge su režisiere Vlada Mikštaite pastatyta F.Flotowo opera „Marta“ buvo puiki meistriškumo tobulinimo ataskaita ir didžiulė abiejų menininkų sėkmė. 
 
Reikšmingų apdovanojimų sulaukė ir du spektakliai, pastatyti su režisiere Aldona Ragauskaite – tai B.Gorbulskio operetė „Trys vakarai“ ir A. Novikovo operetė „Vasilijus Tiorkinas“. Premijuoti jo statyti spektakliai: festivalyje „Teatras – vaikams ir jaunimui“ B.Briteno opera vaikams „Statykime operą“ ir jubiliejinėje sąjunginėje apžiūroje apdovanojimus pelniusi E.Ptičkino muzikinė komedija „Bobų maištas“.

S. Čepinskis su skirtingo braižo režisieriais yra pastatęs įvairaus stiliaus ir žanro 28 veikalus.

Teatre S.Čepinkis dirigavo iki 1992 m., vėliau savo kūrybine patirtimi dalinosi su Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto studentais, vadovavo smuiko ir kamerinio ansamblio bei styginių kvarteto klasėms, porą metų vadovavo Operos studijai, ketverius metus buvo Studentų simfoninio orkestro vadovas. 

Didžiausias jo pasididžiavimas – sūnus Vilhelmas Čepinskis, žymiausias Lietuvos smuiko virtuozas, jo meninių idėjų sekėjas ir puoselėtojas. 
 
Mintimis dalindamasis apie sudėtingą dirigento kūrybinį kelią S.Čepinkis yra sakęs: „pritariu vokiečių režisieriaus W.Felzensteino žodžiams, kad teatre viskas prasideda nuo muzikos, todėl dirigentas ir režisierius privalo būti vieningi. Tai sunku ir ne visuomet pavyksta... tada lieka daug vietos eksperimentams“. 

a.a. S. Čepinskis pašarvotas rugpjūčio 7 d. Kaune, Šv. Antano bažnyčios ketvirtojoje šarvojimo salėje (Radvilėnų pl. 15A). Išlydėjimas – rugpjūčio 9 d. 11 val. Velionis bus palaidotas Karmėlavos kapinėse. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis