Šią žinią portalui lrt.lt patvirtino jos sūnus Tomas Baranovas.
J.Baranova 1978 m. Vilniaus universitete baigė psichologijos ir filosofijos studijas. 1986 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Pragmatistinė Viljamo Džeimso tiesos koncepcija“.
1991–2003 m. buvo Lietuvos edukologijos universiteto Filosofijos katedros docentė, 2003–2017 m. – Lietuvos edukologijos universiteto profesorė, nuo 2017 m. – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė. Dėstė moralės filosofiją, filosofinę antropologiją, postmoderniąją filosofiją. Siejo filosofiją su intelektine terapija.
Rašė apie filosofijos ir meno sandūras. Publikavo straipsnių kultūros žurnaluose „Kultūros barai“, „Dailė“, „Metai“, „Naujoji Romuva“, kultūros savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“. Yra paskelbusi straipsnių leidiniuose „Mokslas ir gyvenimas“, „Gimtasis žodis“, „Prie Nemunėlio“. Savo parašytas esė skaitė LRT radijo laidoje „Kultūros savaitė“. Aktyviai dalyvavo tarptautiniame literatūros forume „Šiaurės vasara“ Jurbarke, „Literatūrinės žiemos“ renginiuose Panevėžyje. Žurnalų „Problemos“, „Istorija“, „Athena“ redaktorių kolegijos narė.
2004 m. išleido monografiją „XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu“. 2007 m. šio veikalu pagrindu Vilniaus universitete Filosofijos fakultete habilitacijos procedūros metu patvirtinta jos profesūra. 2006 m. išleido monografiją „Filosofija ir literatūra: priešpriešos, paralelės, sankirtos“. 2007 m. – „Nietzsche ir postmodernizmas“.
Išleido dvi eseistikos knygas: „Meditacijos: tekstai ir vaizdai“ ir „Baimė nuskęsti“.
J.Baranova buvo viena iš filosofinės didaktikos diegėjų Lietuvos vidurinėse ir aukštosiose mokyklose. 1995 m. savo studijų CEU Prahoje pagrindu išleido mokomąją priemonę „Politinė filosofija“.
2000 m. J.Baranova buvo apdovanota pirmąja Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos vadovėlių konkurso premija, už vadovėlį mokykloms „Filosofinės etikos chrestomatija XI–XII kl.“. 2004 m. apdovanota pirmąja Švietimo ir mokslo ministerijos aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premija už vadovėlį aukštosioms mokykloms „Istorijos filosofija“.
Nuo 2014 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Literatūrinis slapyvardis – Ana Audicka.
