Stanislovas Rubinovas gimė 1930 vasario 11 dieną Vilniuje. 1941 m. jo tėvas Izaokas Rubinovas drauge su kitais Vilniaus žydais buvo sušaudytas Paneriuose, o tuomet vienuolikametis Stanislovas su motina pradėjo „didįjį slapstymąsi“ iki pat karo pabaigos 1944 m.
1949–1951 m. S. Rubinovas vaidino Lietuvos rusų dramos teatre. 1951–1953 m. dirbo liaudies dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva”. 1956 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dėstytojai Nina Karnavičienė ir Zenonas Paulauskas).
1956–1970 m. Kauno muzikinio teatro solistas. Sukūrė apie 50 vaidmenų (daugiausia pagrindinių) operose, miuzikluose, muzikinėse komedijose. 1970–1986 m. Lietuvos filharmonijoje rengė solines programas, koncertavo Lietuvoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Kazachstane, Moldovoje, Lenkijoje, Vokietijoje.
1976 m. S. Rubinovas įkūrė Kauno jaunimo muzikinę studiją, iš kurios išaugo Jaunimo teatro studija, o 1986-aisiais – Kauno kamerinis teatras.
Sukūrė pjeses, literatūros kūrinių inscenizacijas. Įrašė apie 100 įrašų Lietuvos radijuje, išleido 4 plokšteles. Dėstė vokalą Muzikinio teatro studijoje ir Jaunimo teatro studijoje.
1987 m. organizavo tarptautinį teatro festivalį „Jaunasis teatras – 87".
S.Rubinovas – įvairių prizų ir apdovanojimų laureatas, Lietuvos nusipelnęs artistas savo kūrybinėje biografijoje režisavęs per keturias dešimtis spektaklių, atlikęs kelias dešimtis pagrindinių sceninių vaidmenų Vilniaus rusų dramos teatre bei Kauno muzikiniame teatre.
2011 m. S.Rubinovas Kauno kameriniame teatre režisavo spektaklį „Diena ir naktis“ pagal Daivos Čepkauskaitės pjesę „Duobė“, kurioje kalbama apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje įvykusią tragediją – holokaustą.
2013 m. pasirodė įspūdinga Stanislovo Rubinovo atsiminimų knyga „Miške ir scenoje“.