Mirė kino režisierius Vytautas Damaševičius

Ketvirtadienį, gruodžio 9 d. mirė žinomas kino režisierius, operatorius Vytautas Damaševičius.
Vytautas Damaševičius
Vytautas Damaševičius / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Apie jo mirtį pranešė žurnalistė Danutė Jokubėnienė.

„Liūdna žinia. Ką tik artimieji pranešė, kad prieš porą valandų mirė režisierius Vytautas Damaševičius. Ne tik puikus mūsų dokumentinio kino metraštininkas, bet ir Žvėryno siela bei vaikščiojanti enciklopedija.

Dar šią vasarą papildė 2 filmais savo kurtą „Senųjų vilniečių“ 10 dokumentinių filmų ciklą, planavome renginius paminėti kitąmet Žvėryno 120-metį, dar spėjom atiduoti spaustuvei „Žvėrynas 2022“ kalendorių, kurį jau vartysime be Vytauto... Ilsėkis ramybėje nerami ir dora siela“, – savo feisbuko paskyroje rašė D.Jokubėnienė.

V.Damaševičius gimė 1944 m. vasario 11 d. Skomaičiuose, Radviliškio rajone.

1961 metais baigęs mokyklą dvejus metus dirbo Hidrogeologinėje ekspedicijoje. 1963 metais pradėjo dirbti Lietuvos kino studijoje, kino kronikos, vėliau vaidybinių filmų operatoriaus asistentu. 1968m. įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto žurnalistikos specialybę, kur mokėsi du kursus. 1975 metais įstojo į Leningrado (dabar – Sankt Peterburgo) teatro, muzikos ir kinematografijos institutą, 1980 m. čia apsigynė režisieriaus diplomą. Diplominis darbas – dokumentinis filmas ,,Man rūpi“ apie profesinės techninės mokyklos moksleivius. 1980 m. baigė Teatro, muzikos ir kinematografijos institutą Leningrade. 1980–1992 m. Lietuvos kino studijos dokumentinių filmų režisierius.

Dirbo antruoju operatoriumi kuriant vaidybinius filmus Smokas ir Mažylis (1975), Rungtynės nuo 9 iki 9 (1980, abiejų režisierius R.Vabalas), Sodybų tuštėjimo metas (1976), Faktas (1981, abiejų režisierius A.Grikevičius), Mano vaikystės ruduo (1977, režisierius G.Lukšas). Režisavo dokumentinius filmus Stumbras, Lapė (abu 1981), Sugrįžimas (1990, visi su P.Abukevičiumi), Saigakai (1982), Kaimo mokytojos (1983), Ieva nori dainuoti (1984), Vėlinių ugnys (1988),Liūdnoji Venecija (1990), Barikadų vaikai (1991). Kelias į Everestą (1992), Mano kaimas (1992). kino periodikos filmų Lietuvos kino kronika (1988–94).

Nuo 1993 m. su bendražygiu Juozu Matoniu kūrė televizijos dokumentinius filmus. Sukūrė filmų portretų, istorinių, buitinės ir socialinės tematikos filmų. Didžiąją kūrybos dalį sudaro kultūros tematikos filmų ciklai („Menininkų portretai“, nuo 1994 m., daugiau, kaip 60 filmų, „Lietuvos kultūros paveldas“, nuo 1996 m., „Repeticija: Teatro pulsas“, nuo 1997 m.).

Su J.Matoniu kūrė dokumentinių videofilmų ciklus: Menininkų portretai / Metraštis (nuo 1994, 103 filmai; svarbiausi: Kino operatorius Jonas Gricius, Aktorė Monika Mironaitė, Kompozitorius Jonas Nabažas, Dailininkė Dalia Kasčiūnaitė, Dailininkas Vytautas Ciplijauskas, Dailininkai Birutė Žilytė ir Algirdas Steponavičius, Rašytojas Petras Dirgėla, Dailininkas Vytautas Šerys, Poetas Jonas Strielkūnas, Valstybinis Vilniaus kvartetas, Kompozitorė Onutė Narbutaitė, Skulptorius Stanislovas Kuzma, Kino režisierius Marijonas Giedrys, Skulptorius Alfonsas Ambraziūnas, Dailininkas Jonas Čeponis), Lietuvos kultūros paveldas (21 filmas; svarbiausi: Vilniaus senamiestis, Lietuvos dvarai, Vilniaus katedra, Sugrįžimas į senuosius Trakus 2000, Palikimas be testamento, Czesławo Miłoszo Vilnius, Peterburgo lietuviai, Lietuviai Latvijoje, Latvijos lietuviai, Krokuvoje – mano širdis, Technikos paveldas, Gynybiniai įtvirtinimai Lietuvoje), Įveikti negalią (abu ciklai nuo 1996, 12 filmų; svarbiausi: Žmonės rateliuose, Vilties vaikai), Repeticija – teatro pulsas (nuo 1997, 9 filmai; svarbiausi: Jono Vaitkaus teatras, Henrikas Vancevičius: „Mandragora“, Oskaro Koršunovo teatras, Rimas Tuminas: „Karalius Edipas“, Gintaro Varno teatras).

Su J.Matoniu sukūrė filmų portretų (Generolas Povilas Plechavičius 1994, Kad įvykdyčiau Dievo valią. Kardinolas Vincentas Sladkevičius 1996, Czesławo Miłoszo Vilnius 2006), istorinių (Tikra Armijos Krajovos istorija 1993, Negrįžtantis laikas 1994, Išnykstantis Žvėrynas 1995, Lietuvos kariuomenės vadai 2008) filmų.

V.Damaševičius buvo apdovanotas Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija (su J.Matoniu, 2003 m.), Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2004 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (su J.Matoniu, 2013).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis