V.Noreika vasario 16-ąją turėjo koncertuoti šventės minėjime Gargždų kultūros centre, bet prieš pat koncertą pranešta, kad jo nebus, nes susirgo.
„Skaudi netektis: šiandien ryte mirė VIRGILIJUS NOREIKA. Nuoširdi užuojauta žmonai Loretai, šeimai, visiems artimiesiems. Ir mums visiems – vienas po kito išeina AMŽIAUS KORIFĖJAI... Lai išlieka jie kuo ilgiau mūsų atmintyje, kad jų meną skleistume ir turėtume į ką lygiuotis... Ačiū, kad buvote, ačiū, kad mokėte iš širdies į širdį pamilti OPERĄ“, – Lietuvos muzikų sąjungos „Facebook“ paskyroje šeštadienio rytą pasirodė skaudi žinia.
Garsiausiose pasaulio scenose – daugiau nei 50 vaidmenų
V.Noreikai už „aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą“ buvo suteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
Dainininkas sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų lietuvių ir užsienio kompozitorių operose, surengė daugiau kaip 700 solinių koncertų. Jis koncertavo su Lietuvos ir užsienio šalių orkestrais. Gastroliavo daugiau nei dviejose dešimtyse šalių įvairiuose žemynuose.
V.Noreika yra dainavęs daugelyje pasaulio teatrų scenose: Maskvos didžiajame teatre (daugiau kaip 50 kartų), Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus „Grand Opera“, Buenos Airių „Teatro Colon“, Stokholmo, Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos, Kijevo, Minsko, Talino, Rygos, Čikagos lietuvių operoje ir kitose scenose.
Anot Lietuvos muzikologo Jono Vytauto Bruverio, V.Noreika buvo viena nepaprasčiausių Lietuvos kultūros asmenybių: „Man sunku kalbėti. V.Noreika buvo mūsų kultūros viena nepaprasčiausių, ryškiausių asmenybių. Seniai girdėjome jį dainuojant per radiją ar televiziją. Jis, sulaukęs tikrai žilos senatvės, išlaikė puikiausią balso grožį. Žinoma, nebe ta jėga, bet grožis išliko.“
Muzikologo teigimu, visa V.Noreikos veikla žymėjo Lietuvos operos kultūrą, kuri buvo atpažįstama net didžiausiose pasaulio scenose. V.Bruveris viliasi, kad šią tradiciją gebės išsaugoti ir tęsti V.Noreikos mokiniai.
„Visa veikla – gausybė koncertų, operos vaidmenų, jo pedagoginė veikla – buvo mūsų vokalo kultūros pasididžiavimas ir neatsitiktinis reiškinys, o visiškai dėsninga veikla, susijusi su mūsų operos, kamerinio dainavimo tradicija. Duok, Dieve, kad jo mokiniai ją išlaikytų“, – LRT radijui sakė V.Bruveris.
Tarp mokinių – garsūs vardai
Virgilijus Kęstutis Noreika (toks buvo jo vardas) gimė 1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose siuvyklos savininko ir namų šeimininkės šeimoje. Jau vaikystėje teko pasirodyti scenoje – Šiaulių dramos teatre vaidino nykštuką. Dešimtmetis berniukas atsidūrė Vilniuje, kur tėvą Leoną perkėlė vadovauti Dailiųjų amatų mokyklai. Šis buvo nepartinis, todėl netrukus jį pakeitė atvykėliu iš Maskvos. Tuometėje Valstybinėje konservatorijoje, Kipro Petrausko klasėje, V.Noreika baigė solinio dainavimo studijas. 1965–1966 m. pirmasis iš pokario Lietuvos solistų stažavosi Milano teatre „La Scala“, kur paruošė šešis vaidmenis, įskaitant Pinkertono vaidmenį Giacomo Puccini operoje „Madam Baterflai“. Vėliau ten V.Noreika pasirodė dar keletą kartų su Maskvos Didžiojo teatro trupe.
Nuo 1957-ųjų tenoras buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas. Dėl didžiulio krūvio sušlubavus sveikatai, 1975-aisiais tapo teatro meno vadovu. Dainuojant mažiau balso stygos pailsėjo ir išgijo, tad buvo galima dalyvauti naujuose spektakliuose ir rengti koncertus. Iš pareigų V.Noreika buvo atleistas 1991 metais. Likti teatro solistu nebuvo pasiūlyta, tad jis pasirodydavo koncertuose, dėstė dainavimą, buvo kviečiamas į tarptautinių ir respublikinių solinio dainavimo konkursų vertinimo komisijas.
1993–1994 metais tenoras dėstė Lotynų Amerikos dainavimo akademijoje Venesuelos sostinėje Karakase, vėliau porą metų buvo Talino teatro „Estonia“ dainavimo meistriškumo pedagogas, buvo nuolat kviečiamas vesti meistriškumo kursus. Nuo 1997-ųjų buvo Estijos muzikos akademijos kviestinis profesorius; 2000-aisiais tapo dainavimo skyriaus vedėju.
Nuo 2003 metų V.Noreika buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos studijos meno vadovas ir pedagogas. Tarp jo mokinių buvo tokie žinomi atlikėjai, kaip Edgaras Montvidas, Liudas Norvaišas, Eugenijus Chrebtovas, Algirdas Janutas, Sergejus Larinas, Arūnas Malikėnas, Arvydas Markauskas, Laimonas Pautienius, Audrius Rubežius, Jonas Sakalauskas, Bronius Tamašauskas, Merūnas Vitulskis, Vaidas Vyšniauskas, Mindaugas Žemaitis.
Per ilgą profesinę veiklą V.Noreika sukūrė per 50 vaidmenų. Jis įkūnijo Herkų Mantą Giedriaus Kuprevičiaus operoje „Prūsai“, Don Chosė Georges'o Bizet „Karmen“, Verterį Jules'io Massenet „Verteryje“, Edgardą ir Nemoriną Gaetano Donizetti „Lučijoje di Lamermūr“ bei „Meilės eliksyre“, Lenskį Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“, Otellą, Alfredą ir Hercogą Giusepe Verdi „Otele“, „Traviatoje“ bei „Rigolete“, Kavaradosį, Džonsoną, Rodolfą Giacomo Puccini „Toskoje“, „Manonoje Lesko“ bei „Bohemoje“, Vladimirą Aleksandro Borodino operoje „Kunigaikštis Igoris“, Mocartą Nikolajaus Rimskio-Korsakovo „Mocarte ir Saljeryje“.
V.Noreika įdainavo plokšteles su Maskvos didžiojo teatro, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu ir kitais orkestrais. Išleido dvi kompaktines plokšteles kartu su Violeta Urmana.
SSRS liaudies artistas – be partijos bilieto
Dar 1964-aisiais tenorui buvo suteiktas LSSR nusipelniusio artisto, 1967-aisiais – LSSR liaudies artisto, o 1970-aisiais – SSRS liaudies artisto vardai. V.Noreika didžiavosi, kad pastarąjį pelnė nepriklausydamas komunistų partijai. Jos nariu, kategoriškai reikalaujant, tapo tik 1971 metais. Iš partijos išstojo prieš atkuriant Nepriklausomybę.
1960-aisiais ir 1970-aisiais V.Noreikai buvo skirtos valstybinės premijos. 1995 metais jis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, Švedijos karališkojo poliarinės žvaigždės I laipsnio ordino Riterio kryžiumi. Buvo gavęs Lietuvos operos bičiulių draugijos „Kipro“ ir Muzikų sąjungos „Auksinio disko“ apdovanojimus, Nacionalinę kultūros pažangos premiją.
Dirbdamas Lietuvos teatro draugijos pirmininku, 1975–1985 metais tenoras buvo triskart išrinktas į LSSR Aukščiausiąją Tarybą. 2000-aisiais bandė su Krikščionių demokratų sąjunga patekti į Seimą, bet nesėkmingai.
Su žmona – buvusia balerina Loreta Bartusevičiūte-Noreikiene – susilaukė sūnaus Virgilijaus. Iš pirmos santuokos su pianiste ir koncertmeistere Žaneta Noreikiene tenoras turėjo dukrą Rasą.
D.Grybauskaitė: V.Noreika – viena ryškiausių viso šimtmečio kultūros asmenybių
Aukščiausi šalies vadovai šeštadienį pareiškė užuojautas dėl vieno garsiausių Lietuvos operos solistų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato V.Noreikos mirties.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, V.Noreika – viena ryškiausių viso šimtmečio kultūros asmenybių, „talentas, kuris brangino kiekvieną klausytoją ir sugebėdavo pasiekti kiekvieną širdį“.
„Su mumis visada išliks nepakartojamas V.Noreikos tenoras, skambėjęs ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje – atstovavęs geriausioms operos ir kamerinio vokalo tradicijoms bei aukščiausiai jo kultūrai“, – rašoma prezidentės užuojautoje.
Anot šalies vadovės, esame dėkingi V.Noreikai už sukurtą vokalo mokyklą ir daugiau nei keturis dešimtmečius, atiduotus pedagogo darbui, už išugdytą plejadą puikių dainininkų, garsinančių Lietuvą.
V.Noreikos nuopelnai valstybei įvertinti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, pažymima prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
„Tai skaudi netektis visai Lietuvos kultūros bendruomenei. Netekome genialaus dainininko, kuris garsino mūsų valstybę didžiosiose pasaulio scenose. Jo pedagoginio talento dėka, išugdyta daugel puikių muzikų, kurie garbingai tęsia garsaus mokytojo tradicijas. Šviesus Virgilijaus Noreikos atminimas amžiams išliks Lietuvos žmonių širdyse ir visoje mūsų kultūros istorijoje“, – rašoma premjero Sauliaus Skvernelio užuojautoje.
Užuojautą dėl V.Noreikos netekties jo šeimai, artimiesiems, kolegoms ir kultūros bendruomenei išreiškė ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
„Nepakartojamas maestro talentas ugdė nacionalinę operą ir ištisas jos gerbėjų
kartas. Liūdna ir skaudu netekti nepaprasto žmogaus, mokytojo, kuris ne vienam savo mokiniui padėjo atrasti kelią į garsiausias pasaulio scenas“, – pranešime spaudai sako ministrė.
Užuojautą šeimai, artimiesiems, kultūros bendruomenei pareiškė ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Atsisveikinimas su V.Noreika vyks Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Didžiojoje salėje.
Kovo 5 d. , pirmadienį, 9–20 val.
Kovo 6 d., antradienį, nuo 9 val.
Karstas išnešamas antradienį 13 val.
Laidotuvės 14 val. Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
