2016 metais jis tapo Europos literatūros prizo (Prix Européen de Littérature) laureatu. Tais pačiais metais nominuotas Nobelio literatūros premijai.
Pastaruosius 50 metų poetas buvo laikomas viena svarbiausių estų kultūros istorijos asmenybių.
Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, rašytojas gimė 1941 m. sausio 22 dieną.
1964 m. Tartu universitete baigė prancūzų filologiją, 1965–1972 m. ir 1983–1988 m. dėstė jame.
1974–1980 dirbo Talino botanikos sode. 1980–1982 Literatūrinės dalies vedėjas teatre Ugala.
1992–1995 m. Estijos parlamento deputatas.
Eilėraščių rinkiniuose Pėdsakai upelyje (Jäljed jões , 1965 m.), Apie dulkes ir spalvas (Tolmust ja värvidest, 1967 m.), Baltas ruožas virš Võrumos (Valge joon Võrumaa kohale, 1972 m.), Aš žiūrėjau į saulės langą (Ma vaatasin päikese aknasse, 1976 m.), Naujų akmenų augimas (Uute kivide kasvamine, 1977 m.) vyrauja socialinės ir egzistencinės problemos.
Vėlesnėje poezijoje (rinkiniai Sunku tapti lengvam / Raske on kergeks saada, 1982 m.; Vakaras grąžina viską / Õhtu toob tagasi kõik 1985 m., lietuvių kalba 1999 m.) atskleidžiama kasdienybės ir žmogaus bei gamtos santykių grožis.
Eilėraščių rinkinyje Kelios vasaros ir pavasariai (Mitu suve ja kevadet, 1995 m.) ryškūs senovės kinų lyrikos motyvai.
Parašė pjesę Keturių karalių diena (Neljakunungapäev, pastatyta 1977 m.; uždrausta ideologiniais sumetimais), esė (rinkiniai Ledas ir Titanikas / Jää ja Titanic 1995 m., Šis bei tas / See ja teine 1996 m., lietuvių kalba 2001, Galimybių galimumas / Võimaluste võimalikkus, 1997 m.), kuriuose reiškiamas priešiškumas technokratinei pasaulėjautai.
