Mirė rašytojas ir vertėjas Albinas Bernotas

Vasario 14 dieną Argirdiškės kaime, Švenčionių rajone, eidamas 78-uosius metus mirė poetas, rašytojas ir vertėjas Albinas Bernotas. Lietuvos rašytojų šeima neteko tauraus kolegos, šviesios ir kuklios asmenybės, lietuvių literatūra prarado savitą, brandų, išmintingą kūrėją.
Atmintis
Atmintis / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Albinas Bernotas gimė 1934 metų kovo 21 Urvinių kaime, Šakių rajone. Būsimasis poetas mokėsi Barzdų progimnazijoje ir Griškabūdžio vidurinėje mokykloje, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute, jį baigęs mokytojavo Vilniuje, dirbo „Moksleivio“, „Jaunimo gretų“, „Pergalės“ žurnaluose, Rašytojų sąjungos valdybos sekretorium bei literatūriniu konsultantu. Nuo 1978 metų, persikėlęs į Argirdiškės kaimą, atsidėjo vien kūrybiniam rašytojo darbui.

Poetas debiutavo 1960 metais eilėraščių rinkiniu „Lygumos bunda“, vėliau išleido poezijos knygas „Žaibų tyla“ (1965), „Karšti lapai“ (1968), „Slenkstis“ (1972), „Paglostyk žolę“ (1980), „Nusigręžusi žvaigždė“ (1983), „Į šulinį užgriūvantį“ (1996), eilėraščių ir trumpų esė knygą „Pigmaliono sindromas“ (1989), autobiografinę knygą „Pro dūmus: deimantais nusėtas“ (1998). 1981 išėjo jo poezijos rinktinė „Vėžės“.

A. Bernotas išvertė Johanno Wolfgango Goethės, C. Norwido, Janio Rainio, Hiršo Ošerovičiaus, Henriko Šilkinio ir kt. poetų eilėraščių, B. Balterio, V. Katajevo, J. Drucės ir kt. prozos ir pjesių. Poeto kūryba buvo įvertinta įvairiomis premijomis, 1984 metais jis tapo Poezijos pavasario laureatu. Jo eilėraščių knyga išleista rusų kalba, kūriniai versti ir į kitas užsienio kalbas.

Albino Bernoto eilėraštis remiasi konkrečiu, dažnai prozišku kaimo buities ar gamtos vaizdu. Pasaulis jo eilėraščiuose dažniausiai pasisuka žeidžiančiu žmogų kampu, jo poetikai būdingi kontrastų deriniai, skaudžių pergyvenimų dramatizmas, ekspresija ir tauriųjų žmogaus prigimties pradų poetizacija, ryškus etinis užsiangažavimas, jaučiama agrarinės sanklodos suformuota vertybių sistema. Rinkiniuose „Nusigręžusi žvaigždė“ ir „Į šulinį užgriūvantį“ svarbiu atskaitos tašku tampa pokario patirtis, stiprėja ironiškos intonacijos, kurios būdingos ir gausiems Bernoto sonetams.

Autobiografinė knyga „Pro dūmus: deimantais nusėtas“, sudaryta iš atskirų fragmentų, skirta autoriaus artimiesiems, gimtojo kaimo žmonėms, pokario partizanams.

Poetas bus pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22). Lankymas vasario 14 d. (antradienį) nuo 17 val. iki 22 val. ir vasario 15 d. (trečiadienį) nuo 8 val. Karstas išnešamas 14 val. Laidotuvės Antakalnio kapinėse.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs