Pirmasis apie šio menininko mirtį trečiadienį pranešė LRT portalas.
Galius Kličius gimė 1950 m. gegužės 10 d. Vilniuje.
1973 metais baigė Lietuvos dailės institutą, dirbo dailininku Vilniaus universiteto Kiemo teatre, scenografu Jaunimo teatre ir Lietuvos kino studijoje.
Dailininkas sukūrė scenografijų spektakliams Šiaulių, Panevėžio, Lietuvos nacionaliniame dramos, Lietuvos operos ir baleto teatre, televizijos, kino filmams. Nuo 1993 metų kūrė tapybos darbus.
Jis dirbo su žymiausias Lietuvos kino režisieriais ir sukūrė scenografijas tokiems filmams kaip Algimanto Puipos „Amžinoji šviesa“, 1987 m., „Procesas" 1994 m., „Dievų miškas“, 2005 m., „Nuodėmės užkalbėjimas“, 2007 m., Raimundo Banionio „Mano mažytė žmona“, 1984, „Šešiolikmečiai“, 1987, Gyčio Lukšo „Vasara baigiasi rudenį“, 1981, „Vakar ir visados“ bei kt.
2011 metais G.Kličius apdovanotas „Sidabrine gerve“, 2012 metais – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Užuojautą dėl G.Kličiaus mirties pareiškė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Be šio scenografijos meistro kruopštumo ir detalaus žvilgsnio, kultiniai Lietuvos filmai ir spektakliai atrodytų visai kitaip ir netektų esminio estetinio žavesio ir gylio.
Galiaus Kličiaus palytėti kūriniai, dirbant su įvairiausiais režisieriais, atgydavo ir atskleisdavo tai, kas jautriausia ir svarbiausia. Įžvalgaus Galiaus Kličiaus potėpio tikrai labai pasiges visas Lietuvos kultūrinis pasaulis“, – sakoma premjerės užuojautoje
