Kaip pranešė velionės dukra, atsisveikinimas su menininke vyks Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22) 9 salėje. Birželio 25 d. nuo 16 val. iki 21 val. bei birželio 26 d. nuo 9 val. Laidotuvės 13 val. Rasų kapinėse.
Menininkė gimė 1937 m. Kaune.
1957–1960 m. Valstybiniame dailės institute studijavo tekstilę, tačiau vėliau daugiau atsidėjo tapybai ir grafikai.
Parodose dalyvavo nuo 1961 m., o 1966 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare.
S.Kisarauskienės tapyba plėtojosi kartu su jos vyro – žinomo menininko Vinco Kisarausko – kūryba.
Pasak žinomos dailėtyrininkės Ramintos Jurėnaitės, septintajame–aštuntajame dešimtmečiuose Kisarauskienė buvo labiau žinoma grafikos kūriniais, o jos tapyba ilgą laiką buvo rodoma tik tokiose neoficialiose parodų erdvėse kaip Panevėžio J.Miltinio dramos teatro fojė.
Tik po 1998-aisiais Lietuvos aido, 2002-aisiais Arkos galerijose surengtų parodų atsiskleidė Kisarauskienės ankstyvosios tapybos gaivi jėga.
Savo didelę retrospektyvinę parodą 2007 metais menininkė pavadino „Personažai užrištomis akimis“, taip metaforiškai apibūdindama savo kartos menininkų padėtį.
Būdama intelektualė ji ilgus metus turėjo tenkintis informacijos trupiniais apie savo gyvenamojo meto pasaulinį meną ir surasti valios dirbti dešimtmečiais be viešumos ir dėmesio. Tai yra viena iš Kisarauskienės kūrybos interpretacijos prielaidų.
Dailininkės kūriniai pasižymi improvizacija, drąsia plastika, grakščiomis, ištęstomis linijomis. Tapybos darbuose dominuoja abstrakčios kompozicinės struktūros, stambių masių, geometrizuotų formų ir linijų junginiai, minimalistinė spalvinė gama, dramatizmas.
S.Kisarauskienė buvo apdovanota Malborko ekslibrisų bienalės premija (Lenkija, 1973); Tarptautinės miniatiūrų parodos Kanadoje II premijos laureatė (1988). Ji taip pat buvo V.Kisarausko fondo steigėja.
2008 metais išleista Ramutės Rachlevičiūtės parengta knyga „Saulė Kisarauskienė“, kurioje pristatoma šios menininkės kūryba.
