B.Kerbelytė gimė 1935 m. sausio 27 d. Rečionyse. 1958 m. baigė Maskvos M.Lomonosovo universiteto Filologijos fakultetą. 1989 m. tapo filologijos mokslų daktare.
1958–2000 m. ji dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1990 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Nuo 1995 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete.
1989 m. tapo Tarptautinės pasakojamojo folkloro tyrimų draugijos nare, 1991 m. draugijos Folkloro bičiuliai tikrąja nare.
Jos mokslinių tyrimo ašimi buvo lietuvių tautosaka. B.Kerbelytė sukūrė struktūrinę semantinę folkloro tekstų analizės ir aprašymo metodiką. Taip pat susistemino apie 85 tūkst. lietuvių pasakojamosios tautosakos kūrinių variantų, o pagal sukurtą metodiką išanalizavo šiuos tekstus bei juos klasifikavo.
B.Kerbelytė sudarė ir parengė kelioliką populiarių pasakojamosios tautosakos rinkinių, tarp kurių „Lietuvių liaudies padavimai“ (1970), „Lietuvių liaudies pasakos“ (1978), „Gyvasis vanduo“ (1989), „Lietuvių liaudies anekdotai“ (1994), „Lietuvininkų žodis, su kitais“ (1995), „Žemės atmintis: Lietuvių liaudies padavimai“ (1999), „Lietuvių folkloro chrestomatija“ (1996) ir daugelį kitų.
