Premijos skyrimo proceso skaidrumas sukėlė abejonių Kultūros ministerijai, ji savo ruožtu nutarė kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).
„Kultūros ministerija, susipažinusi su laureato atrankos procesu ir siekdama eliminuoti galimus interesų konfliktus bei išlaikyti Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos prestižą, kreipiasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydama įvertinti galimus pažeidimus atrenkant premijos laureatą, taip pat informuoja Seimą ir Vyriausybę“, – teigiama trečiadienį išplatintame ministerijos pranešime.
Per daug sąsajų
Kultūros ministras Simonas Kairys trečiadienį BNS sakė, kad abejonių sukėlė vienos iš premijos komisijos narių – Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės Dalios Urbanavičienės – elgesys.
„Yra tokio kvapo, kad procesas toks truputėlį yra „savų – saviems“, ir tą tiesiog bandome aiškintis iki galo“, – tvirtino jis.
S.Kairio teigimu, D.Urbanavičienė per pirmąjį balsavimą, kai buvo atrenkami keli kandidatai premijai gauti, nusišalino nuo balsavimo dėl sąsajų su J.Vaiškūnu, o jau renkant laureatą to nepadarė.
„Abu jie priklauso Etninės kultūros globos tarybai, kuri oficialiai ir teikė šią kandidatūrą komisijai svarstyti, nepaisant, jog bandyta sakyti, kad tai yra regioninės – Aukštaitijos etninės kultūros globos tarybos sprendimas“, – sakė ministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad D.Urbanavičienė ir J.Vaiškūnas turi ir daugiau ryšių – ji yra dirbusi portalo Alkas.lt, kuriam vadovauja J.Vaiškūnas, redkolegijoje, D.Urbanavičienė vadovauja Lietuvių etninės kultūros draugijai, o J.Vaiškūnas buvo jos pavaduotojas.
„Tokių situacijų yra įdomių. Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo platformoje ponios Urbanavičienės anketos nematome, skirtingai nei kitų. Visus klausimus įvertinę, viską sudėję išsiuntėme VTEK“, – sakė kultūros ministras.
Jis teigė prašęs J.Basanavičiaus premijos komisijos įvertinti situaciją, bet rišlaus atsakymo esą nesulaukęs.
Interesų konfliktą atmeta
D.Urbanavičienės teigimu, į visus kultūros ministro iškeltus priekaištus atsakyta. Anot jos, jokio interesų konflikto nėra ir negali būti.
„Mes ministerijai pateikėme Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro teisinę išvadą, kad jokių privačių ir viešųjų interesų konflikto nebuvo“, – trečiadienį BNS sakė D.Urbanavičienė.
Pasak jos, pirmą kartą balsuojant dėl ilgojo kandidatų sąrašo ji nedalyvavo, nes tuomet J.Vaiškūnas dar ėjo Lietuvių etninės kultūros draugijos vicepirmininko pareigas, o per antrąjį balsavimą jis jau buvo atsistatydinęs.
„Be to, tai yra visuomeninės pareigos, negauna nei jis, nei aš jokio atlygio (...) Tai daugiau viešasis interesas nei privatus, (...) Konstitucija kaip tik skatina, kad žmonės dalyvautų bendrose veiklose“, – teigė D.Urbanavičienė.
Ji sakė seniai nebedirbanti portalo Alkas.lt visuomeninėje redkolegijoje. Be to, tai irgi buvo visuomeninės neatlygintinos pareigos.
J.Basanavičiaus premijos komisijos narė atmetė ir priekaištą dėl galimo interesų konflikto, kad ji su J.Vaiškūnu drauge dirba Etninės kultūros globos taryboje. D.Urbanavičienė yra šios tarybos pirmininkė.
Pasak jos, tarybos narius tvirtina ne pirmininkas, o Seimas, tarybos nariai savo ruožtu renka pirmininko kandidatūrą ir teikia tvirtinti Seimui.
„J.Vaiškūnas kaip tik per rinkimus balsavo ne už mane, o už kitą kandidatą“, – BNS sakė D.Urbanavičienė.
„Dar buvo priekaištas, kad mes abu esame vienoje religinėje bendrijoje. Žmogaus teisių komiteto išvada iš viso buvo, kad toks priekaištas yra panašus į šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, nes Konstitucija garantuoja religinę laisvę“, – tvirtino ji.
Neįtiko kandidatas
Anot komisijos narės, po kultūros ministro kreipimosi komisija lapkričio 17 dieną perbalsavo dėl laureato, bet tai nepakeitė nugalėtojo.
D.Urbanavičienė patikino, jog renkant J.Basanavičiaus premijos laureatą jos balsas nelėmė rezultato.
„Kai aš pirmą kartą nebalsavau, vis tiek J.Vaiškūnas surinko daugiausia balsų. Kodėl galvojama, kad būtent mano balsas ką nors labai nulėmė?“ – stebėjosi ji.
„Pirmiausia iš septynių kandidatų buvo atrinkti keturi – J.Vaiškūnas ir dar viena kandidatė surinko daugiausia, po šešis, balsus. Kai buvo antras balsavimas, jis surinko keturis balsus, antra kandidatė – tris, kiti du – po vieną. Jeigu būtų gavę po lygiai balsų, vis tiek būtų lėmęs pirmininko balsas, aš nesu komisijos pirmininkė“, – aiškino D.Urbanavičienė.
Ji mano, kad Kultūros ministerijai neįtiko išrinktas kandidatas, dėl to ir sulaukta priekaištų.
„Labai keistas dalykas, kad ministerija kišasi į laureato išrinkimą, ko neturėtų daryti, nes pagal Vyriausybės patvirtintus premijos nuostatus ji tik techniškai aptarnauja komisiją. Yra vertinimo kriterijai, mes jų labai laikėmės“, – BNS trečiadienį sakė D.Urbanavičienė.
„Tiesiog netenkina laureatas. Mes gavome kandidatų sąrašą ir jį svarstėme. Ne mūsų funkcija kokius nors gilesnius patikrinimus daryti, tiesą sakant, ir neišgirdome aiškaus argumento, kuo nepatinka šitas kandidatas“, – teigė ji.
Koreguos tvarką
S.Kairys BNS sakė, jog bus bandoma koreguoti šios nacionalinės premijos skyrimo tvarką, nes dabar nei Kultūros ministerija, nei Vyriausybė neturi jokios įtakos atrenkant laureatą.
„Bandysime koreguoti pačią tvarką, nes tvarka yra tokia, kad nei ministerija, nei ministras ryškesnio vaidmens skiriant šią nacionalinę premiją neturi. Yra tiesiog posėdžio protokolas, kurio pagrindu skelbiamas laureatas ir skiriama premija be jokių tarpinių patvirtinimų. Tačiau kai kalbame apie nacionalinę premiją, manytume, kad jos skyrimo procesas turėtų būti aiškus, skaidrus“, – pabrėžė kultūros ministras.
„Išimtinai premiją skiria komisija. Ministerija deleguoja tik du narius ir neturi jokio kito poveikio, tiesiog atlieka techninio aptarnaujančio personalo funkciją“, – pridūrė jis.
Premija J.Vaškūnui skiriama „už išskirtinį indėlį tyrinėjant ir puoselėjant etnoastronomijos žiniją, už įvairiapusį ir patrauklų etninės kultūros aiškinimą, viešinimą, tradicinių kalendorinių švenčių rengimą“, pranešė Kultūros ministerija.
Jo kandidatūrą pateikė Etninės kultūros globos taryba – Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba.
Tarybos rekomendacijoje J.Vaiškūnas apibūdinamas kaip Molėtų krašto muziejaus skyriaus vedėjas, internetinio portalo Alkas.lt vyriausiasis redaktorius, ilgametis Etninės kultūros globos tarybos ekspertas, Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotojas, Tarptautinės kultūrinės astronomijos organizacijos (SEAC), Lietuvių etninės kultūros ir Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, vienas aktyviausių ir žinomiausių etninės kultūros, senosios baltų pasaulėžiūros ir prigimtinės kultūros tyrėjų, puoselėtojų bei populiarintojų.
Pagal nuostatus, premijos laureatas išrenkamas slaptu balsavimu Nacionalinės J.Basanavičiaus premijos komisijos posėdyje.
Nacionalinės J.Basanavičiaus premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.
Premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai sudaro 33,6 tūkst. eurų.
