D.Vyčinienė visą savo gyvenimą skyrė muzikologijai. Ką toks asmenybės įvertinimas reiškia jos sričiai?
„Šiuo metu esu truputį susijaudinusi ir tuoj turėsiu lėkti, todėl atsakysiu trumpai ir neįdomiai. Dažnai į folklorą žiūrima kaip į pasenusį dalyką, aktualų tik daliai gyventojų. Man atrodo visai kitaip. Folkloras yra svarbi mūsų tapatybės dalis – viskas priklauso nuo formos, kokia jį išlaikysime. Vieni nori autentiško pavidalo, kiti kuria projektus“, – sakė ji.
„Tik ką sėdėjau nuotoliniame posėdyje su kolegomis iš užsienio. Staiga įbėgo kolegės ir atsidariusios duris pradėjo žviegti. Iš to ir supratau“, – neslėpdama džiaugsmo emocijomis dalijosi pašnekovė.
Po interviu 15min ji iškart turės dalyvauti kitame posėdyje, tad pokalbis buvo trumpas.
D.Vyčinienė sakė sutinkanti su dedikacija. „O kas man belieka!“ – sakė ji.
D.Vyčinienė (g. 1962) – etnomuzikologė, pedagogė, liaudies dainų atlikėja. 1985 baigė Lietuvos konservatoriją (folkloro specializaciją pas L.Burkšaitienę). Mokslus tęsė Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos instituto folkloro aspirantūroje. Ji domisi Europos tradicine polifonija, lietuvių daugiabalsiškumo rūšimis (polifonija), folkloru, mitologija. D.Vyčinienė parengė bylą sutartinėms patvirtinti UNESCO globojamu žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru. 2002 metais apdovanota Jono Basanavičiaus premija.
