„Aš praktiškai nesitikėjau, kad lėlių teatrui kas nors skirs apdovanojimus, bet ne tiek man, kiek visam Lietuvos lėlių teatrui turbūt reikšmingiau“, – BNS sakė žymiausiu Lietuvos lėlininku vadinamas kūrėjas.
V.Mazūras apdovanotas už „lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta“.
Pasak laureatus rinkusios komisijos nario fotomenininko Stanislovo Žvirgždo, scenografas lėlių teatre padarė perversmą. Pats V.Mazūras sako, jog ilgus dešimtmečius stengėsi jį keisti.
„Visą gyvenimą aš kovojau – taip ir išėjo. Iš pradžių nežinojau, kad čia perversmas vyksta, bet reikėjo atsikratyti S.Obrazcovo teatro principų, tad ir vyko tokie mūšiai visą laiką, beveik iki pat Nepriklausomybės pražios“, – apie perversmą lėlių teatre kalbėjo V.Mazūras.
Scenografo teigimu, šiuo metu situacija lėlių teatre dviprasmiška: iš vienos pusės, yra daugiau kūrybos laisvės nei sovietmečiu, iš kitos pusės, pritraukti žiūrovą sunkiau.
„Dabar lėlių teatrui žymiai sunkiau nei sovietiniais laikais, nes atsirado didelė konkurencija – ne tik lėlių, bet ir kitokios veiklos konkurencija dėl to žiūrovo, kuriam lėlių teatras buvo skirtas“, – sakė jis.
„Sovietiniais laikais Lietuvoje buvo vienas ar du lėlių teatrai, ir viskas. Salės buvo perpildytos žiūrovų, o dabar reikia pagalvoti, iš kur tą žiūrovą gauti“, – kalbėjo nacionalinės premijos laureatas.
Anot V.Mazūro, sunkiausia pritraukti žiūrovus į suaugusiems skirtus spektaklius.
„Kažkaip sunku prasibrauti, nes lėlių teatras pasmerktas vaikams. Suaugusiems darėme kelis spektaklius, bet žiūrovas kelis spektaklius pažiūri ir labai greitai išsisemia“, – sakė jis.
Premijos laureatas mano, jog patys lėlių teatrai turėtų pagalvoti, kaip pagerinti padėtį.
„Man iš šalies žiūrint, atrodo, kad ir patiems teatrams reikėtų kitą veiklos modelį susirasti užuot laukus, kad kas ateitų“, – svarstė V.Mazūras.
Scenografiją tuometiniame Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje) 1965 metais baigęs V.Mazūras dirbo Kauno ir Vilniaus lėlių teatrų dailininku, buvo pastarojo vyriausiasis režisierius ir meno vadovas.
Vilniaus dailės akademijoje jis dėstė scenografijos kompoziciją ir lėlių teatro scenografiją, 1997 metais organizavo Tarptautinį Baltijos šalių mini lėlių teatrų festivalį.
Scenografas 1988 metais įvertintas Valstybine premija.
